Kūnui reikia vandens, kuris yra naudingas jo funkcijoms, tokioms kaip virškinimas ir kūno temperatūros palaikymas, atlikti. Šiuo metu yra daug geriamojo vandens rūšių, kurioms buvo taikomi įvairūs procesai. Kuo skiriasi šios geriamojo vandens rūšys?
Susipažinkite su įvairiomis geriamojo vandens rūšimis
Vanduo yra vienas iš lengviausiai randamų ingredientų. Tačiau, kad vanduo būtų tinkamas vartoti, jis turi pereiti įvairius procesus tokiu būdu. Žemiau pateikiami vandens skirtumai, pagrįsti skirtingais apdorojimo procesais.
1. Išgrynintas vanduo (Išgrynintas vanduo)
Išgrynintas vanduo (išgrynintas vanduo) yra vanduo, kuris buvo filtruojamas arba apdorotas siekiant pašalinti nešvarumus, pvz., chemines medžiagas ir kitus teršalus. Šis geriamasis vanduo taip pat žinomas kaip išgrynintas vanduo.
Paprastai šiam procesui naudojamas gruntinis arba vandentiekio vanduo. Per valymo procesą pašalinami daugelio rūšių teršalai (vandens teršalai), tokie kaip bakterijos, grybai, parazitai, dumbliai, metalai (varis, švinas) ir cheminiai teršalai.
Yra keli šio tipo geriamojo vandens procesai. Vanduo pirmiausia turi pereiti koaguliacijos ir flokuliacijos procesą (nuotekų valymo būdas, kad būtų pašalintos jose esančios dalelės), o tada įpilama teigiamai įkrautų cheminių medžiagų.
Šios cheminės medžiagos prisijungs prie neigiamo krūvio dalelių, todėl jas bus galima apdengti. Proceso metu susidarys didesnės dalelės, vadinamos floc. Po to vanduo praeina atskyrimo procesą floc kuri vadinama sedimentacija.
Sedimentacijos procesas skirtas atskirti floc kuris nusėda po švariu vandeniu. Tada švarus vanduo teka per filtravimo sistemą, pagamintą iš smėlio, anglies ir žvyro.
Šis procesas yra naudingas norint pašalinti likusius teršalus, pvz., dulkes, bakterijas, kenksmingas chemines medžiagas ir virusus.
Galiausiai, vandeniui bus suteikta cheminė dezinfekavimo priemonė, tokia kaip chloras, kad sunaikintų bakterijas ir virusus, kurie nebuvo atskirti nuo ankstesnių veiksmų.
2. Distiliuotas vanduo (Distiliuotas vanduo)
Distiliuotas vanduo (Distiliuotas vanduo) yra vandens rūšis, kuri išvaloma distiliavimo būdu, kad būtų pašalintos priemaišos.
Distiliavimas – tai vandens virimo procesas, kurio metu surenkami garai, kurie po to, kai atvės, lašėja atgal į vandenį. Šis procesas labai veiksmingas pašalinant bakterinius, virusinius, pirmuonių teršalus ir chemines medžiagas, tokias kaip švinas ir sulfatai.
Štai kodėl distiliuotas vanduo, be geriamojo, dažnai naudojamas medicinos ar laboratorinėse patalpose, nes jis laikomas labai grynu.
3. Virintas vanduo iš čiaupo
Galima sakyti, kad virtas vanduo iš čiaupo yra lengviausiai ir pigiausiai gaunamas geriamasis vanduo. Verdantis vanduo iš čiaupo yra geriamojo vandens apdorojimo būdas, kurį daro daugelis indoneziečių.
Virintą vandenį gerti gana saugu, nes kaitinant gali žūti bakterijos ar kiti sveikatai galintys pakenkti mikrobai.
Kuris geriamasis vanduo yra sveikesnis?
Geriamasis vanduo, kuris praeina filtravimo procesą, gali būti tinkamas pasirinkimas. Išgrynintas vanduo paprastai be metalų, cheminių medžiagų ir kitų teršalų.
Kitas išgryninto geriamojo vandens privalumas yra tai, kad jis pašalina nemalonų cheminių medžiagų, organinių medžiagų ar geležinių vamzdžių skonį. Tai priklauso nuo naudojamos filtravimo sistemos tipo.
Tačiau vandens valymo sistema su anglies filtru, kuria siekiama pašalinti chlorą, iš tikrųjų gali leisti chlorui patekti į geriamąjį vandenį. Tai dažnai siejama su padidėjusia vėžio rizika.
Nors distiliuotas vanduo labai veiksmingai pašalina potencialiai kenksmingus teršalus, jis taip pat pašalina natūraliai vandenyje esančius mineralus ir elektrolitus.
Kartu su nepageidaujamomis priemaišomis, distiliavimo proceso metu garams kylant, paliekami ir naudingi mineralai, tokie kaip kalcis ir magnis.
Kiek vandens reikia gerti per dieną?
Nepriklausomai nuo geriamojo vandens rūšies, jūs vis tiek turite turėti galimybę suvartoti kasdienį skysčių kiekį. Geriamojo vandens porcija neturi būti 2 litrai ar 8 stiklinės per dieną. Kiekvieno vandens poreikiai yra skirtingi, priklausomai nuo sveikatos būklės ir veiklos.
Be to, yra įvairių vaisių, daržovių ir maisto produktų, kuriuose jau gali būti organizmui reikalingų skysčių. Per didelis skysčių vartojimas iš tikrųjų gali pakenkti kūno sveikatai.
Iš esmės gerkite, kai jaučiate troškulį, prakaitavimą, karštu oru, prieš ir po valgio. Taip pat yra tinkamas laikas gerti vandenį, pavyzdžiui, pabudus, prieš valgį ir prieš einant miegoti.
Pabudę išgerkite stiklinę vandens, kad suaktyvintumėte vidaus organus, ypač virškinimą. Vanduo padės palengvinti virškinimą ir pašalinti virškinimo trakte likusius toksinus.
Taip pat rekomenduojama kurį laiką po valgio išgerti vandens, kad organizmas pasisavintų maistines medžiagas iš suvalgyto maisto. Galiausiai prieš miegą išgerkite stiklinę vandens, kad papildytumėte per dieną prarastus skysčius.