Ar kada nors bijojote būdamas vienas? Na, o jei esate baisioje vietoje, tai visiškai natūralu, pavyzdžiui, esate tuščiame name, kuriame ilgą laiką nebuvo gyvenama, arba vietoje, kurioje daug blogų žmonių. Tačiau jei esate saugioje ir patogioje vietoje, bet vis tiek bijote likti vienas, tai gali būti autofobijos požymis. Kas yra autofobija? Peržiūrėkite toliau pateiktą paaiškinimą.
Kas yra autofobija?
Autofobija arba monofobija yra baimė būti vienam ar vienišam. Būdami vieni, net ir labai pažįstamoje vietoje, pavyzdžiui, namuose, žmonės, patyrę šią būklę, vis tiek jaus nerimą.
Žmonės, sergantys autofobija, visada jaučia, kad jiems reikia kito žmogaus, kuris liktų su jais, kad galėtų jaustis saugūs. Tiesą sakant, net jei asmuo, patiriantis šią būklę, žino, kad iš tikrųjų yra saugios būsenos, jis bijo kitų dalykų, tokių kaip:
- Vagis ar plėšikas.
- Užsieniečiai.
- Nemylimas.
- Nepageidautina.
- gyvybei pavojinga liga.
- Nežinomos kilmės balsai.
Na, iš tikrųjų bet kokia fobijai priklausanti būklė yra būklė, kurią reikia gydyti. Priežastis ta, kad jei iš karto negaunate tinkamo gydymo, baimės jausmas gali pablogėti.
Kaip ir įvairios kitos fobijos, autofobija taip pat gali turėti įtakos jūsų fizinei ir psichologinei būklei. Todėl būtų puiku nedelsiant spręsti šią būklę, jei jums ar jūsų artimam asmeniui pasireiškė vieno iš šių psichikos sutrikimų simptomai.
Autofobijos požymiai ir simptomai
Nors bijote ir nerimaujate dėl vienatvės, yra daugybė psichologinių ir emocinių sveikatos problemų, kurios gali būti autofobijos požymiai ir simptomai.
Šios fobijos simptomai gali būti kelių dalykų derinys ir laikui bėgant gali pablogėti. Kai kurios galimos autofobijos simptomų sąlygos yra šios:
- Per daug nerimauja, kad liks vienas.
- Baimė įvairių galimybių, kurios nebūtinai atsiranda būnant vienam.
- Kūnui pasireiškia fiziniai simptomai, tokie kaip drebulys, prakaitavimas, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, širdies plakimas, hiperventiliacija, pykinimas ir šios būklės atsiranda tada, kai jie to nori arba būna vieni.
- Toks jausmas, kad kažkas tave terorizuoja, kai esi vienas.
- Didelis noras pabėgti iš vietos, kai esi vienas.
- Nerimo sutrikimai, kai būna vienas.
Taip, net jei nesate vienas, jei autofobiškas žmogus pagalvoja apie situaciją būdamas vienas, staiga gali pajusti nerimą. Būklė pasireiškė taip, lyg jis būtų tikrai vienas.
Autofobijos priežastys
Tiesą sakant, nėra paaiškinimo, kaip gali atsirasti ši autofobija. Priežastis ta, kad autofobija yra nepagrįstas nerimas, kuris susidaro, kai kas nors bijo arba nerimauja, kad liks vienas.
Tiesą sakant, nėra sąlygų ar grėsmių, dėl kurių jis tikrai vienas. Tačiau tai nepadėjo pagerinti jo būklės. Tai yra, nors nėra tam tikros būklės, kuri galėtų kelti grėsmę šiai būklei, žmogus vis tiek bijo savęs.
Autofobijos diagnozė
Remiantis „Dual Diagnosis“, autofobiją patiriantys žmonės dažniausiai nenori, kad jų būklę patikrintų gydytojas. Tiesą sakant, ne vienas vengia pokalbių apie savo baimes su ekspertais.
Tai ženklas, iš tikrųjų žmonės, turintys autofobiją, nesąmoningai supranta, kad jų baimė yra nepagrįsta. Kad galėtų išsiaiškinti jo būklę, vienas iš dalykų, kuriuos jis turi padaryti, yra noras išsivaduoti iš tos baimės.
Todėl, jei jaučiate, kad patiriate autofobiją, geriau nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei iš tiesų turite psichikos sutrikimų, gydytojas rekomenduos psichikos sveikatos specialistą.
Susitikęs su psichikos sveikatos specialistu, dažniausiai gydytojas pirmiausia atlieka psichologinę apžiūrą. Negana to, gydytojas paprastai paprašys informacijos, susijusios su jūsų ligos istorija.
Tikslas, gydytojas turi išsiaiškinti, ar yra fizinių problemų, kurios gali turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai. Po to naujasis gydytojas atliks psichikos vertinimą, kurio metu gydytojas paklaus daug dalykų, susijusių su kasdiene veikla ir jūsų jausmais.
Autofobijos gydymo galimybės
Paprastai ši būklė bus lengviau išspręsta psichoterapija ar psichologine terapija. Du dažniausiai naudojami fobijų gydymo būdai:
1. Ekspozicijos terapija
Ši psichologinė terapija susijusi su tam tikromis nuostatomis, kurios susiformuoja laikui bėgant. Pagrindinis šios terapijos tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę, kad jūsų fobija neberibotų jūsų gyvenamosios erdvės.
Psichologas padės jums įveikti šią fobiją, nuolat apsigalvodamas. Tačiau nesijaudinkite, nes psichologas tai padarys saugiomis sąlygomis.
Laikui bėgant, jei priprasite ir labiau toleruosite baimę likti vienam, psichologas paprašys tai padaryti realiose situacijose.
2. Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
Šios terapijos metu psichikos sveikatos terapeutas padės susidoroti su šia liga, pripras jus prie jos savarankiškai. Be to, terapeutas taip pat padės kovoti ir priimti būseną, kai esate vienas, bet lėtai.
Negana to, terapeutas taip pat padės suformuoti jūsų mąstymą link baimės likti vienam, kad pasibaigus terapijos seansui galėtumėte pabandyti įveikti pačią baimę.
Tai viena terapija, kuri gali padidinti pasitikėjimą savimi įveikiant pačią fobiją ar baimę. Kuo dažniau eisite į terapiją ir bandysite tai daryti patys, tuo lengviau nugalėsite baimę, jei ji vėl pasikartos.
Be to, gydymas gali būti vaistų vartojimo forma
Nors tai nėra vienas iš gydymo būdų, tačiau galite vartoti vaistus, kurie padės palengvinti šios fobijos simptomus. Psichikos sveikatos specialistai, padedantys susidoroti su šia liga, paprastai skiria vaistus gydymo pradžioje.
Be to, terapeutas taip pat pasakys, kada yra tinkamas laikas vartoti šį vaistą. Tada šio vaisto vartojimo trukmė priklauso nuo jūsų sveikatos būklės raidos.
Štai keletas vaistų tipų, kuriuos galite naudoti autofobijos simptomams palengvinti:
- Beta blokatoriai.
- Raminamieji.