Jei inkstas yra pupelės formos, tai yra problema, žinoma, kad tai blogai veikia sveikatą. Peržiūrėkite inkstų funkcijos tyrimo vadovą, kad sužinotumėte, kaip gerai inkstai atlieka savo darbą šioje apžvalgoje.
Tyrimų ir inkstų funkcijos tyrimų pasirinkimas
Paprastai ką tik pasireiškusi inkstų liga nerodo rimtų simptomų. Todėl inkstų funkcijos patikrinimai yra vienintelis būdas sužinoti, kaip tuo metu yra jūsų inkstai.
Tiesą sakant, inkstų funkcijos patikrinimai yra labai rekomenduojami tiems iš jūsų, kurie turi inkstų ligos rizikos veiksnių, pvz., Sergantiems diabetu ir hipertenzija.
Žemiau pateikiami tyrimai, skirti patikrinti inkstų funkciją ir nustatyti vieno iš svarbiausių šios sekrecijos sistemos organų anomalijas.
1. Kreatinino klirenso testas
Vienas iš inkstų funkcijos matavimo tyrimų, kurį paprastai atlieka gydytojai, yra kreatinino tyrimas. Kreatininas yra atliekos jūsų kraujyje, atsirandančios dėl raumenų veiklos. Paprastai jis pašalinamas iš kraujo inkstais.
Jei inkstai neveikia optimaliai, kreatinino kiekis padidės ir kaupsis kraujyje. Serumo kreatininas naudojamas kreatinino kiekiui kraujyje matuoti ir pateikia skaičių, pagal kurį diagnozuojama, kaip gerai filtruojasi inkstai.
Atminkite, kad kreatinino kiekis kraujyje gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, rasės ir kūno dydžio.
Paprastai kreatinino kiekis moterims didesnis nei 1,2 ir didesnis nei 1,4 vyrams gali būti inkstų sutrikimų požymis. Tada gydytojas naudos serumo kreatinino tyrimo rezultatus, kad apskaičiuotų jūsų GFR.
2. Glomerulų filtracijos greitis (GFR)
Kaip pagrindinė filtravimo sistema organizme, inkstai turi mažus glomerulus arba filtrus, kurie padeda pašalinti atliekas per šlapimą.
Jei inkstai neveikia tinkamai, glomerulai nefiltruos optimaliai. Todėl glomerulų filtracijos greičiui (GFR) išmatuoti reikia atlikti testą, kai atrodo, kad žmogui gresia inkstų liga.
Šis tyrimas yra gana paprastas, būtent naudojant kreatinino kiekį kraujyje ir įvedant į formulę.
Naudojamos formulės paprastai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties, o kartais ir svorio bei etninės priklausomybės. Pavyzdžiui, su amžiumi GFR reikšmė taip pat mažės.
Normalus GFR paprastai yra apie 90. Jei rezultatas yra mažesnis nei 60, gali būti, kad jūsų inkstai neveikia tinkamai. GFR mažesnis nei 15 rodo, kad reikia gydyti inkstų nepakankamumą, pvz., dializę arba transplantaciją.
3. Kraujo karbamido azotas (NUD)
Kraujo karbamido azotas (NUD) yra patikrinimas, skirtas išmatuoti azoto kiekį kraujyje, gaunamą iš karbamido atliekų.
Atliekant šį tyrimą inkstų funkcijai patikrinti, tiriamas karbamidas, kuris susidaro, kai baltymai suskaidomi organizme ir išsiskiria su šlapimu.
Jei jūsų inkstai negali normaliai pašalinti karbamido iš kraujo, NUD lygis taip pat padidėja. Sveikuose inkstuose šlapalo azoto kiekis kraujyje paprastai yra nuo 7 iki 20.
Yra keletas priežasčių, kodėl NUD lygis didėja, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, dehidratacija ir per daug baltymų suvartojimas, kurie gali būti inkstų ligos rizikos veiksniai.
4. Ultragarsas ir kompiuterinė tomografija
Ultragarsinės procedūros atliekamos ne tik kaip nėštumo ištyrimo procedūra, bet ir gali būti naudojamos inkstų vaizdui gauti.
Šis inkstų funkcijos tyrimas naudoja garso bangas, kad būtų ieškoma inkstų padėties ir dydžio sutrikimų. Be to, ultragarsinis tyrimas taip pat naudojamas siekiant nustatyti, ar inkstuose nėra tam tikrų kliūčių, tokių kaip inkstų akmenys ar navikai.
Kita vertus, atliekant kompiuterinę tomografiją, naudojami kontrastiniai dažai, kad būtų lyginami inkstų vaizdai, kurie taip pat ieško anomalijų pagal organo dydį, padėtį ir obstrukciją.
5. Inkstų biopsija
Inkstų biopsija yra inkstų funkcijos matavimo testas, kurio metu bus paimtas nedidelis inkstų audinio gabalas, kad jį būtų galima ištirti mikroskopu.
Ši inksto tyrimo procedūra atliekama plona adata su aštriu galu, kad būtų galima supjaustyti nedidelius inkstų audinio gabalėlius.
Tokiu būdu patologas ar ligą diagnozuojantis specialistas gali nustatyti, kokio tipo liga jūs sergate. Tada ši informacija naudojama norint išsiaiškinti, koks inkstų ligos gydymas jums tinka.
6. Šlapimo tyrimas
Kai kuriems šlapimo tyrimams gali prireikti tik vieno nedidelio puodelio šlapimo. Tačiau tai netaikoma, kai atliekami inkstų funkcijos patikrinimo tyrimai.
Šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti inkstų sutrikimus, paprastai trunka visą dieną, kad pamatytų, kiek šlapimo išskiria inkstai per vieną dieną.
Ši procedūra taip pat parodo, ar koks nors baltymas netinkamai filtruojasi iš inkstų į šlapimą. Štai keletas šlapimo tyrimų, skirtų visam inkstų tyrimui.
- Šlapimo tyrimas, analizuoti šlapimo spalvą, koncentraciją ir kiekį.
- Šlapimo baltymas, šlapimo analizės dalis, bet atliekama su atskiru matuoklio testu.
- Mikroalbuminurija, aptinka šlapime nedidelius baltymo, vadinamo albuminu, kiekius.
- Kreatinino palyginimas, lyginant kreatinino kiekį šlapimo mėginyje su kraujo mėginiu.
7. Kraujospūdžio patikrinimas
Jei kraujospūdžio tyrimo rezultatai yra pakankamai aukšti, gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimus, kad išmatuotų visą inkstų funkciją. Priežastis, hipertenzija padidina inkstų sutrikimų riziką.
Todėl paklauskite savo gydytojo, koks yra normalus kraujospūdis pagal jūsų būklę. Jei jis per didelis, nepamirškite atlikti gydymo veiksmų pagal gydytojo nurodymus.
Kada reikia atlikti inkstų funkcijos tyrimą?
Inkstų funkcijos patikrinimo testai yra svarbi procedūra diagnozuojant ir nustatant inkstų problemas. Tiesą sakant, ne mažai žmonių, kuriems nepasireiškia inkstų ligos simptomai, tačiau reikia reguliariai tikrintis.
Tiesą sakant, inkstų funkcijos tyrimus turėtų atlikti kiekvienas, nesvarbu, ar jis jaučiasi sveikas, ar yra simptomų.
Pradedant Nacionalinį diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų institutą, yra keletas grupių, kurioms rekomenduojama reguliariai tikrinti inkstus, būtent:
- diabetikams,
- anksčiau sirgo hipertenzija
- sergantys širdies ligomis ir
- turėti šeimos narį, sergantį inkstų liga.
Kuo anksčiau bus atliktas inkstų funkcijos tyrimas, tuo lengviau urologui anksti nustatyti inkstų sutrikimus ir sumažinti komplikacijų riziką.