Fobija arba fobija yra pernelyg didelės baimės jausmas kažko, kas neturi prasmės, nesvarbu, ar tai objektas ar situacija, kuri iš tikrųjų nekelia pavojaus. Skirtingai nuo bendro nervingumo (pvz., nervingumo, kai ruošiatės kalbėti ar pasirodyti viešumoje), fobija dažniausiai yra susijusi su kažkuo konkrečiu.
Kokios yra fobijų rūšys?
Fobijos yra plačiai suskirstytos į dvi dalis, būtent:
Specifinė fobija
Šio tipo fobija yra labiau nukreipta į fobiją, kurią sukelia tam tikras objektas ar situacija. Ši fobija dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir gali mažėti su amžiumi. Kai kurie specifinių fobijų pavyzdžiai:
- glosofobija: bijodamas kalbėti viešai, net galvodamas apie tai gali sukelti rimtų fizinių problemų, tokių kaip šaltas prakaitas, silpnumas ir skrandžio skausmas.
- Akrofobija: aukščio baimė. Tie, kurie turi akrofobiją, vengs aukštų vietų, tokių kaip kalnai, tiltai ir aukšti pastatai. Simptomai gali būti galvos svaigimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ir alpimo jausmas, kai esate aukštyje.
- klaustrofobija: ankštų erdvių baimė. Sunkesniais atvejais klaustrofobija vengia keltis liftais, netgi transporto priemonėmis, tokiomis kaip automobiliai.
- Aviatofobija: bijo skristi.
- Dentofobija: odontologų ar odontologų atliekamų procedūrų baimė. Dentofobija dažniausiai atsiranda po to, kai lankantis pas odontologą patiria nemalonių pojūčių.
- Hemofobija: kraujo ar žaizdų baimė. Tie, kurie serga hemofobija, gali net apalpti, jei susiduria su krauju ar žaizdomis nuo savęs ar kitų.
- Arachnofobija: vorų baimė.
- Kinofobija: šunų baimė.
- Ofidiofobija: gyvačių baimė.
- Nyktofobija: Nakties arba tamsos baimė. Ši baimė būdinga mažiems vaikams, tačiau jei baimė neišnyksta ar net sustiprėja suaugus, tai gali būti vadinama fobija.
Sudėtinga fobija
Tokio tipo fobija paprastai turi didesnį poveikį kasdieniam gyvenimui, palyginti su konkrečiomis fobijomis. Sudėtinga fobija linkusi vystytis, kai sergantysis yra suaugęs, tai baimė, kylanti iš nerimo dėl tam tikrų situacijų ar aplinkybių. Sudėtingų fobijų tipų pavyzdžiai:
- Agorafobija: Daugelis žmonių agorafobiją apibrėžia kaip atviros erdvės baimę, tačiau iš tikrųjų agorafobija yra sudėtingesnė. Tiksliau agorafobija – tai baimė situacijų, kai iškilus problemai sergantysis jaučia, kad jam bus sunku pabėgti ar prašyti pagalbos. Tie, kurie kenčia nuo agorafobijos, dažniausiai vengia keliauti viešuoju transportu, lankytis perpildytose vietose, pavyzdžiui, apsipirkti, ir net bijo išeiti iš namų.
- Socialinės fobijos: arba dažnai vadinamas socialiniu nerimo sutrikimu, tiesiog apibrėžiamas kaip baimė būti socialinėse situacijose. Socialinė fobija yra daugiau nei tik „gėda“ viešumoje. Pavyzdžiui, žmonės, turintys socialinę fobiją, patirs pernelyg didelį nerimą tiek prieš kalbėdami, tiek pokalbio metu, tiek po jo. Paprastai jie bijo pasakyti ar padaryti tai, kas juos sugėdins. Žmonės, turintys socialinę fobiją, linkę vengti susitikimų su nepažįstamais žmonėmis, pradėti pokalbius, kalbėtis telefonu, vengti akių kontakto ir žemos savigarbos.
Fobijų priežastys
Nėra aiškios priežasties, kuri galėtų paaiškinti, kodėl kas nors gali patirti fobiją. Genetika ir aplinkos veiksniai gali padidinti asmens riziką susirgti fobija. Vaikai, turintys artimų giminaičių nerimo sutrikimas turi galimybę patirti fobiją. Trauminis įvykis taip pat gali sukelti fobiją, pavyzdžiui, artimas skendimas gali sukelti vandens fobiją. Fobijas taip pat gali sukelti buvimas ankštose erdvėse, buvimas dideliame aukštyje ir vabzdžių ar gyvūnų įkandimas. Fobijos gali atsirasti ir po to, kai žmogus patyrė smegenų traumą.
Kaip įveikti fobijas?
Gydymas gali būti psichoterapija, vaistais arba jų deriniu.
Psichoterapija
- Ekspozicijos terapija: Ši terapija padeda pakeisti jūsų požiūrį į temą ar situaciją, kurios bijote. Tema ar situacija, kurios bijote, yra kontroliuojama ir periodiškai pateikiama prieš jus, kad galėtumėte išmokti įveikti savo baimę. Pavyzdžiui, klaustrofobiškas žmogus, kuris bijo naudotis liftu, bus paprašytas pažvelgti į lifto nuotrauką, įsivaizduoti save stovintį priešais lifto duris ir įeiti į liftą. Tada palaipsniui jūsų bus paprašyta pabandyti liftu pakilti tik vienu aukštu, kol laikui bėgant priprasite naudotis liftu.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Ši terapija derina ekspozicijos terapiją su kitomis terapijos rūšimis, kurios tikslas - padėti žmonėms, turintiems fobijų, įveikti tam tikrų objektų ar situacijų baimę. Terapija labiau orientuota į tai, kaip valdyti mintis ir jausmus.
Vaistų administravimas
- Beta adrenoblokatoriai: šie vaistai blokuoja adrenalino, kuris gali paskatinti organizmo darbą, veikimą (pvz., padidėjusį kraujospūdį ir širdies ritmą, balso drebulį ir silpnumo jausmą dėl baimės ar panikos). Beta adrenoblokatorių naudojimas veiksmingai sumažina pasireiškusių fobijų simptomus.
- Antidepresantai: antidepresantai kontroliuoja serotoniną, kuris kontroliuoja nuotaiką.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- 3 žingsniai, kaip išvengti depresijos dėl sudaužytos širdies
- Ne tik Moody: nuotaikos svyravimai gali būti psichikos sutrikimo simptomas
- Somatoparafrenija, savo galūnių neatpažinimo sindromas