Galbūt pažįstate žmonių, kuriems yra padidėję adenoidai, menstruacijų ciklo sutrikimai, žemo ūgio arba galbūt dažniausiai randate žmonių, sergančių diabetu. Ar žinojote, kad tokias ligas sukelia hormoniniai sutrikimai? Todėl hormonų funkcija žmogaus organizmui yra tikrai svarbi.
Žinokite hormonų funkciją
Hormonai – tai medžiagos, kurias nedideliais kiekiais sudaro tam tikros kūno dalys ir kurios yra pernešamos į kitus kūno audinius ir turi įtakos kūno ląstelių veiklai.
Hormonai gaminami tiek smegenyse (pagumburyje ir hipofizėje), tiek už smegenų ribų (kasoje, skydliaukėje, antinksčiuose ir reprodukciniuose organuose).
Šie organai išskiria hormonus, tada hormonai pateks į kraują į tikslinius organus, kuriuose veikia hormonas.
Kūnas gamina daug hormonų. Iš visų gaminamų hormonų yra keturi hormonai, kurie yra labai svarbūs išgyvenimui. Jei yra rimtas šio esminio hormono sutrikimas, gali ištikti mirtis. Kas yra keturi hormonai?
1. Hormonas insulinas
Insulinas yra hormonas, kurį gamina kasos beta ląstelės. Šis hormonas turi anabolinių arba konstruktyvių savybių. Insulinas gaminamas, kai kraujyje padidėja maistinių medžiagų (cukraus, riebalų ir aminorūgščių) kiekis.
Hormono insulino funkcija organizme yra sumažinti cukraus kiekį kraujyje, laisvąsias riebalų rūgštis ir aminorūgštis bei padėti juos kaupti.
Dėl hormono insulino žmogaus kūno ląstelės naudoja cukrų kaip pagrindinį energijos ingredientą. Hormono insulino veikimą atsveria hormonas gliukagonas, kurį gamina kasos alfa ląstelės.
Hormono insulino nebuvimas gali sukelti hiperglikemiją (didelį cukraus kiekį kraujyje), kaip ir sergant cukriniu diabetu (DM) arba diabetu. Negydoma hiperglikemija gali sukelti įvairių organų, tokių kaip inkstai, nervai ir tinklainė, sutrikimus.
Insulino trūkumas taip pat gali sukelti riebalų skilimą iš riebalinio audinio, todėl kraujyje padaugėja riebalų rūgščių.
Kai organizmas negali naudoti cukraus kaip pagrindinio kuro, ląstelės naudos riebalų rūgštis kaip alternatyvią energiją.
Riebalų rūgščių naudojimas energijai padidins ketoninių kūnų (ketozės) išsiskyrimą, kurie yra rūgštūs ir sukelia acidozinę būklę. Ši acidozė gali sumažinti smegenų darbą ir, jei ji yra sunki, gali sukelti komą ir galiausiai mirtį.
2. Parathormonas
Prieskydinės liaukos hormonas (PTH) yra hormonas, kurį gamina prieskydinė liauka. Ši liauka yra aplink skydliaukę. PTH vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant kalcio kiekį kraujyje. Pats kalcis turi didelę įtaką raumenų susitraukimui ir kraujo krešėjimo procesui.
PTH išsiskiria esant mažam kalcio kiekiui kraujyje. Šis hormonas padidina kalcio kiekį padidindamas kalcio išsiskyrimą iš kaulų, kalcio pasisavinimą iš žarnyno ir inkstų. Kalcitoninas yra hormonas, galintis slopinti PTH veikimą.
PTH yra svarbus gyvybei, nes nesant PTH gali atsirasti raumenų, įskaitant kvėpavimo raumenis, spazmai, kurie gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir galiausiai mirtį.
3. Kortizolio hormonas
Jūs tikriausiai daug girdėjote apie steroidus. Paprastai steroidai dažnai skiriami nuo uždegimo ar sporto salė dažnai girdite žmones, norinčius susileisti steroidų, kad įgytų gerą formą. Tačiau ar žinojote, kad organizmas jau turi natūralų steroidą, vadinamą hormonu kortizoliu?
Kortizolis arba gliukokortikoidai yra gausiausi hormonai, kuriuos išskiria antinksčiai. Pagrindinė šio hormono sudedamoji dalis yra cholesterolis. Kortizolis yra žinomas kaip streso hormonas, nes šis hormonas išsiskiria daugiausia tada, kai mūsų kūnas patiria stresą.
Hormono kortizolio funkcija labai svarbi medžiagų apykaitai ir organizmo imuninei sistemai. Skirtingai nuo insulino, hormonas kortizolis yra metabolinis (suyra).
Hormono kortizolio buvimas kraujyje gali padidinti maisto atsargų skaidymą organizme, todėl kraujyje padidės cukraus, riebalų ir amino rūgščių kiekis, todėl šios medžiagos gali būti energijos šaltinis streso metu.
4. Aldosterono hormonas
Hormonas aldosteronas gali būti girdimas rečiau nei kortizolis. Aldosteroną taip pat išskiria antinksčiai ir jis atlieka svarbų vaidmenį palaikant natrio (druskos) ir kalio jonų pusiausvyrą organizme. Aldosteronas gaminasi, kai sumažėja natrio kiekis kraujyje arba per didelis kalio kiekis kraujyje.
Dėl šio hormono inkstų ląstelės vėl pasisavina natrį, o kalis išsiskiria su šlapimu. Po natrio reabsorbcijos iš inkstų absorbuojamas vanduo.
Dėl šio mechanizmo padidėja natrio atsargos ir padaugėja kūno skysčių, todėl padidėja kraujospūdis.
Dėl aldosterono nebuvimo organizmas gali netekti natrio ir vandens bei padidinti kalio kiekį, o tai pavojinga, nes gali greitai sukelti mirtį.