Kol kas galbūt dažnai girdite, kad „nevalgykite per daug maisto, kuriame yra natrio, nes jis gali sukelti aukštą kraujospūdį“. Tačiau pasirodo, kad mažas natrio kiekis organizme taip pat nėra naudingas sveikatai. Tai gali sukelti nuovargį, galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, raumenų mėšlungį, raumenų spazmus ir sumišimą. Taigi, kaip gali sumažėti natrio kiekis kraujyje?
Natrio funkcijos organizme
Natris yra mineralas, taip pat elektrolitas, reikalingas normalioms kūno funkcijoms. Apie 85% organizme esančio natrio randama kraujyje ir limfos skystyje. Šis mineralas padeda palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Natris taip pat vaidina svarbų vaidmenį raumenų ir nervų darbe. Taip pat vaidina svarbų vaidmenį palaikant kraujospūdį.
Natrio kiekį organizme kontroliuoja hormonas aldosteronas. Šis hormonas pasakys inkstams, kada natris išsiskiria su šlapimu, o kada natris sulaikomas organizme. Be šlapimo išsiskyrimo, nedidelis natrio kiekis taip pat išsiskiria iš organizmo su prakaitu. Tai organizmo būdas palaikyti natrio balansą organizme.
Natris gali patekti į organizmą su maistu, kurį valgote, pavyzdžiui, maistą, kuriame yra valgomosios druskos, konservantų, kepimo soda, ir natrio kitomis formomis. Be to, natrio yra ir įvairiuose vaistuose, pavyzdžiui, vidurius laisvinančiuose, aspirinuose, dantų pastoje ir kt.
Mažo natrio kiekio organizme priežastys
Nors natrio kiekį kraujyje reguliuoja hormonas aldosteronas, natrio kiekis kraujyje taip pat gali būti mažas. Tai vadinama hiponatremija . Mažas natrio kiekis gali atsirasti, kai skysčiai ir natris organizme nėra subalansuoti, taip gali būti dėl to, kad organizme yra per daug skysčių arba dėl to, kad natrio kiekis organizme nėra pakankamas.
Turite žinoti, kad normalus natrio kiekis organizme yra tarp 135-145 miliekvivalentų litre (mEq/L). Jūsų natrio kiekis kraujyje yra mažas arba sergate hiponatremija, jei natrio kiekis kraujyje yra mažesnis nei 135 mekv/l.
Mažas natrio kiekis kraujyje gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip:
- Hormoniniai pokyčiai organizme. Adisono liga gali sukelti antinksčių nepakankamumą organizme. Taigi tai gali paveikti antinksčius, gaminančius hormonus, kurie padeda palaikyti natrio, kalio ir skysčių pusiausvyrą organizme. Mažas skydliaukės hormonų kiekis taip pat gali sukelti mažą natrio kiekį organizme.
- Gerkite per daug vandens. Dėl to kūnas tampa skysčių pertekliumi, todėl natrio kiekis kraujyje sumažėja.
- Dehidratacija. Skysčių pertekliaus priešingybė, skysčių trūkumas organizme arba dehidratacija taip pat gali sukelti mažą natrio kiekį. Dehidratuotas organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų (natrio kiekis taip pat mažas).
- Vėmimas arba stiprus viduriavimas. Dėl vėmimo ar viduriavimo organizme gali netekti daug skysčių ir elektrolitų, todėl kraujyje gali sumažėti natrio kiekis.
- Širdies, inkstų ir kepenų problemos. Širdies sutrikimai (pvz., stazinis širdies nepakankamumas), inkstų nepakankamumas arba kepenų liga gali turėti įtakos inkstų ir kepenų veiklai. Ši problema gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, dėl kurio gali sumažėti natrio kiekis kraujyje.
- Netinkamo antidiuretinio hormono (SIADH) sindromas. Esant tokiai būklei, organizmas gamina daug antidiurezinio hormono. Dėl to kūnas sulaiko daugiau vandens, o ne išskiria jį su šlapimu. Taigi jūsų kūnas gali patirti skysčių perteklių ir mažą natrio kiekį.
- Cukrinis diabetas insipidus. Dėl cukrinio diabeto organizmas negali gaminti pakankamai antidiurezinio hormono. Dėl to su šlapimu organizmas išskiria daugiau skysčių, tuomet organizmas dehidratuojasi ir sumažėja natrio kiekis kraujyje.
- Tam tikri vaistai. Kai kurie vaistai, tokie kaip diuretikai, antidepresantai ir skausmą malšinantys vaistai, gali paskatinti dažniau šlapintis arba prakaituoti. Taigi padidėja skysčių trūkumo ir hiponatremijos rizika.