Vienatvę išgyvena beveik visi žmonės. Ši emocijų forma taip pat gali būti rimtų psichinių problemų, tokių kaip depresija, požymis. Tačiau reikia žinoti, kad vienatvė ne visada yra depresijos požymis. Yra vienatvė, kurią natūralu jausti kiekvienam, yra ir vienatvė, kuri žymi depresiją. Taigi, kuo skiriasi vienišumo jausmas, kuris yra normalus, ir vienišumas, kuris yra depresijos požymis? Patikrinkite tai žemiau.
Kaip iš tikrųjų yra vienatvė?
Vienatvė – tai būsena, kai žmogus jaučiasi tuščias, vienišas ir nepageidaujamas. Ekspertai sutinka, kad vienatvė yra psichinė, o ne fizinė būsena. Daugelis žmonių jaučiasi vieniši, nors yra minioje ar tarp artimiausių žmonių.
Pavyzdžiui, naujas studentas, kuris jaučiasi vienišas, nepaisant to, kad miestelyje yra apsuptas savo bendraamžių. Vieniši žmonės minioje linkę jaustis izoliuoti. Vieniši žmonės dažnai trokšta kontakto su kitais žmonėmis, tačiau chaotiška dvasios būsena apsunkina ryšių su kitais žmonėmis užmezgimą.
Remiantis tyrimu, kurį atliko dr. Čikagos universiteto (JAV) psichologas Johnas Cacioppo teigia, kad vienatvė yra glaudžiai susijusi su genetika. Be to, izoliacija, skyrybos ir artimųjų mirtis taip pat yra dažnos vienatvės priežastys.
Vienatvė taip pat siejama su vidiniais žmogaus veiksniais, pavyzdžiui, iš aukšto žiūrėjimo į save dėl nepasitikėjimo. Žmonės, kurie pasitiki savimi, kuriems trūksta pasitikėjimo, kad nėra verti kitų dėmesio. Dėl šios būklės žmogus gali jaustis vienišas arba izoliuotas.
Kuo skiriasi jausmas natūraliai vienišam ir vienišam dėl depresijos?
Vienatvė kartais būna viena, tačiau neretai tai yra tam tikrų psichikos sveikatos problemų požymis. Įprasta vienatvė paprastai nėra problema, kurią reikėtų konkrečiai spręsti. Nors vienatvė, kuri veda į depresiją, reikalauja nedelsiant gydyti, kad ji nesukeltų sunkesnės būklės. Todėl svarbu suprasti pagrindinius skirtumus, susijusius su įprastine vienatve ir vienatve, susijusia su depresija.
Vis dar įprasta vienatvė paprastai yra subjektyvi ir neturi tam tikrų rodiklių, kuriuos būtų galima priskirti vienišumo kategorijai. Taip yra todėl, kad priežastys ir simptomai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi.
Nors vienišumas dėl depresijos dažniausiai būna sudėtingesnis, nes ne tik jaustis vienišam, bet ir apskritai šią vienišumą lydi depresijos simptomai. Kad būtų galima pamatyti skirtumą tarp šių dviejų atvejų, yra keletas bendrų depresijos simptomų, būtent:
- Jaučiasi bevertis ir niekieno nesirūpinantis. Galite pastebėti, kad jūsų gyvenimas yra labai blogas. Jūs visada galvojate apie nesėkmes ir praradimus, kurie nutiko gyvenime.
- Beviltiška. Būsite labai pesimistiškas žmogus ir tikėsite, kad jums nieko gero nenutiks.
- Per didelis neramumas. Naštos svoris, dėl kurio, jūsų manymu, jausite pernelyg didelį nerimą, kurio negalite kontroliuoti.
- Neįdomu nieko daryti. Pomėgiai ar veikla, kuri jums patiko, gali jums nebetraukti. Net tai taip pat turi įtakos jūsų seksualiniam gyvenimui ir jūsų partneriui. Kai žmogus jaučiasi prislėgtas, jo seksualinis potraukis gali smarkiai sumažėti.
- Neturi aistros. Galite pasirodyti labai pavargę ir nemotyvuoti. Ši būklė dažniausiai lemia kasdienių užduočių ir darbo aplaidumą.
- Sunku susikaupti. Paprastai jums bus sunku susikaupti net ir dėl nereikšmingų dalykų. Pavyzdžiui, žiūrėti televizorių ar skaityti žinias internete.
- Miego įpročių pokyčiai. Žmonės, kuriems yra depresijos simptomų, paprastai keičia savo miego valandas. Kartais galite pabusti per anksti, bet kartais galite patirti nemigą ir visą naktį negalite užmigti. Taip pat gali būti, kad miegate ilgiau nei įprastai.
- Apetito pokyčiai. Pasikeitęs ne tik miegas, bet ir jūsų apetitas dažniausiai pasirodys nereguliarus. Kartais jautiesi visada alkanas, bet gali būti ir atvirkščiai, visai nesijaučiate alkanas. Todėl depresija paprastai sukelia drastišką žmogaus svorio padidėjimą arba sumažėjimą.
- Skausmai. Depresija gali sukelti keletą sveikatos problemų, tokių kaip galvos skausmas, skrandžio spazmai, skrandžio skausmas ar kitos virškinimo problemos.
Įprastos vienatvės ir vienatvės dėl depresijos atskyrimas gali padėti pasirinkti tinkamą sprendimą ir gydymą tiek sau, tiek savo artimiesiems.