Labai svarbu išlaikyti cukraus kiekį kraujyje normos ribose. Tai yra pagrindinis sveikų žmonių cukrinio diabeto profilaktikos raktas, taip pat gydymas žmonėms, kuriems diagnozuota ši liga.
Toliau pateikiama informacija apie cukraus kiekį kraujyje, pradedant nuo normalių verčių ar ribų, tyrimai ir kaip palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje.
Cukraus kiekis kraujyje ir jo funkcijos organizme
Cukrus kraujyje yra paprasta cukraus molekulė, dar žinoma kaip gliukozė, kuri yra pagrindinis energijos šaltinis visoms kūno ląstelėms ir audiniams.
Gliukozė susidaro virškinant maistą, kuriame yra angliavandenių, pavyzdžiui, ryžius, duoną, bulves, vaisius ir užkandžius, kuriuose yra cukraus.
Po to, kai angliavandeniai suskaidomi į gliukozę, šios cukraus molekulės patenka į kraują ir paverčiamos energija kūno ląstelėms.
Tačiau kūno ląstelės negali tiesiogiai paversti gliukozės į energiją. Šiame procese jums reikia insulino vaidmens.
Insulinas yra kasos hormonas, kuris padeda organizmo ląstelėms pasisavinti gliukozę. Šis hormonas išsiskiria padidėjus cukraus kiekiui kraujyje.
Insulino funkcija yra palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, ne per aukštą (hiperglikemija) ar per žemą (hipoglikemija).
Dėl insulino sutrikimų organizmui gali būti sunku palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Jei tai nebus kontroliuojama, tai gali sukelti diabetą.
Normali cukraus kiekio kraujyje riba
Toliau pateikiamas normalaus cukraus kiekio kraujyje diapazonas miligramais decilitre (mg/dL).
- Cukraus kiekis kraujyje nevalgius (nevalgius 8 valandas): 70-99 mg/dl.
- Viena ar dvi valandos po valgio: mažiau nei 140 mg/dl.
- Dabartinis cukraus kiekis kraujyje: mažesnis nei 200 mg/dl.
- Cukraus kiekis kraujyje prieš miegą: 100-140 mg/dl.
Cukraus kiekis kraujyje, viršijantis šį diapazoną, rodo prediabetą arba diabetą.
Prediabetas yra būklė, kai cukraus kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus, bet dar nėra klasifikuojamas kaip diabetas.
Galima sakyti, kad žmogus turi aukštą cukraus kiekį kraujyje, jei cukraus kiekis kraujyje yra didesnis nei 200 mg/dl arba 11 milimolių litre (mmol/l).
Tuo tarpu sakoma, kad žmogus turi žemą cukraus kiekį kraujyje, jei jo lygis nukrenta žemiau 70 mg/dl.
Viena iš šių būklių rodo, kad gliukozės kiekis kraujyje nebėra normalus.
Cukraus kiekis kraujyje gali svyruoti, priklausomai nuo dietos, kasdienio fizinio aktyvumo, vaistų šalutinio poveikio ir kitų veiksnių.
Apskritai cukraus kiekio kraujyje pokyčiai kartkartėmis vis dar yra pagrįsti, jei skaičiai per trumpą laiką nepasikeičia labai drastiškai.
Normalus cukraus kiekis kraujyje pagal amžių
Normalus cukraus kiekis kraujyje vaikams ir pagyvenusiems žmonėms paprastai nesiskiria nuo suaugusiųjų.
Tačiau vaikų cukraus kiekis kraujyje paprastai keičiasi lengviau, palyginti su suaugusiųjų.
Štai kodėl vaikai yra labiau linkę į labai žemą cukraus kiekį kraujyje, dar vadinamą hipoglikemija.
Paprastai vaikai, kuriems hipoglikemija yra labiausiai jautrūs, yra tie, kurie serga 1 tipo cukriniu diabetu.
Cukraus kiekio kraujyje tikrinimo tipai
Koks yra normalus cukraus kiekio kraujyje diapazonas įvairiose situacijose, galite sužinoti atlikę medicininius ar nepriklausomus tyrimus.
Štai keletas cukraus kiekio kraujyje tyrimų, skirtų cukriniam diabetui diagnozuoti, tipai.
1. Cukraus kiekis kraujyje nevalgius (BVP)
Cukraus kiekis kraujyje nevalgius – tai normalaus cukraus kiekio kraujyje intervalas prieš valgį.
Šis testas taip pat naudingas norint patikrinti, ar jums gresia prediabetas ar diabetas.
Prieš atlikdami cukraus kiekio kraujyje tyrimą nevalgius, turite nevalgyti 8 valandas.
Toliau pateikiami normalaus cukraus kiekio kraujyje kriterijai pagal cukraus kiekio kraujyje tyrimą nevalgius:
- Normalus (be diabeto): mažiau nei 100 mg/dl.
- Prediabetas: 100-125 mg/dl.
- Diabetas: 126 mg/dl ar daugiau.
2. Geriamojo gliukozės tolerancijos testas (OGTT)
Geriamojo gliukozės tolerancijos testas (OGTT) skirtas diagnozuoti diabetą arba atsparumą insulinui.
Šis testas taip pat nustato, ar organizmo ląstelėms sunku panaudoti gliukozę.
Gydytojas paprašys nevalgyti 8-12 valandų. Po to išgersite 75 ml cukraus tirpalo.
Šio tyrimo metu gydytojas patikrins cukraus kiekį kraujyje prieš ir po cukraus tirpalo gėrimo.
Toliau pateikiami normalaus cukraus kiekio kraujyje kriterijai pagal OGTT rezultatus.
- Normalus (be diabeto): mažiau nei 140 mg/dl.
- Prediabetas: 140-199 mg/dl.
- Diabetas: 200 mg/dl ar daugiau.
3. Dabartinis cukraus kiekis kraujyje (GDS)
Cukraus kiekio kraujyje tyrimą, dar žinomą kaip GDS, galima atlikti bet kuriuo paros metu.
Šis testas yra naudingas norint sužinoti vienos dienos cukraus kiekio kraujyje diapazoną ir nėra pagrįstas tam tikru laiko intervalu.
Toliau pateikiami normalaus cukraus kiekio kriterijai pagal GDS testo rezultatus.
- Normalus (be diabeto): mažiau nei 200 mg/dl.
- Diabetas: 200 mg/dl ar daugiau.
4. HbA1c
HbA1c testas naudojamas diabetui diagnozuoti, nes HbA1c apibūdina vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius tris mėnesius.
HbA1c tyrimo rezultatų kriterijai yra tokie.
- Normalus (be diabeto): mažiau nei 5,7%.
- Prediabetas: 5,7-6,4 proc.
- Diabetas: 6,5% ar daugiau.
Kada reikia pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje?
Žmonėms, kuriems niekada nebuvo diagnozuotas cukrinis diabetas, patariama pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, atsižvelgiant į turimus rizikos veiksnius.
Jei rezultatai normalūs, tyrimą galima kartoti bent kas trejus metus.
Tuo tarpu pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, reguliariai tikrinamas cukraus kiekis kraujyje, siekiant išsiaiškinti, ar diabeto būklė yra kontroliuojama.
Gydytojas gali pasiūlyti kas 1–3 mėnesius tikrinti cukraus kiekį kraujyje arba HbA1c.
Taip pat galite savarankiškai tikrinti cukraus kiekį kraujyje, naudodami nešiojamąjį cukraus kiekio kraujyje matuoklį arba gliukometrą.
Laikykitės kiekvieno gydytojo rekomendacijų, kaip dažnai ir kada atlikti šį tyrimą.
Nacionalinio diabeto instituto duomenimis, geriausias laikas tikrinti cukraus kiekį kraujyje yra ryte, prieš valgį, dvi valandas po valgio ir prieš miegą.
Tačiau taip pat galite patikrinti cukraus kiekį kraujyje, jei turite hipoglikemijos simptomų.
Priežastys, dėl kurių keičiasi cukraus kiekis kraujyje
Normalus gliukozės kiekis kraujyje laikui bėgant gali keistis, padidėti arba sumažėti nuo normalių ribų.
Gliukozės kiekio pokyčius gali sukelti įvairūs dalykai.
Dažniausios padidėjusio cukraus kiekio kraujyje priežastys yra šios:
- dehidratacija,
- hormonas,
- stresas,
- tam tikros ligos ir
- ekstremalios temperatūros.
Tuo tarpu dažniausios mažo cukraus kiekio kraujyje priežastys:
- Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, kurie reguliariai vartoja narkotikus, praleidžia maistą,
- vaistų nuo diabeto šalutinis poveikis ir
- insulino šalutinis poveikis.
Kaip išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje
Stabilaus cukraus kiekio kraujyje palaikymas yra raktas į sveiką kiekvieno žmogaus gyvenimą.
Štai keletas dalykų, kuriuos galite padaryti norėdami kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
1. Sportuokite ir būkite aktyvūs
Pratimai gali padidinti organizmo ląstelių jautrumą insulinui.
Taip organizmo ląstelės gali geriau pasisavinti gliukozę, kad pavalgius pakilęs cukraus kiekis kraujyje greitai sunormalėtų.
Be to, mankšta didina gerojo cholesterolio kiekį organizme ir mažina trigliceridų kiekį.
Abu šie privalumai gali užkirsti kelią nutukimui ( antsvorio ) arba nutukimas, kuris yra diabeto rizikos veiksnys.
Be mankštos, galite padidinti fizinį aktyvumą kasdiene veikla.
Vieni iš paprasčiausių užsiėmimų yra namų valymas, sodininkystė arba pasirinkimas pasivaikščioti keliaujant, jei tai pakankamai prieinama.
2. Laikykitės sveikos mitybos modelio
Maistas yra glaudžiai susijęs su cukraus kiekiu kraujyje. Sveika ir reguliari mityba padės palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje.
Rinkitės visavertį ir subalansuotą maistą, kuriame yra baltymų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir angliavandenių.
Vietoj to, apribokite arba venkite maisto, kuriame yra daug cukraus, sočiųjų riebalų ir transriebalų.
Per didelis cukraus ir riebalų vartojimas gali sukelti nutukimą ir uždegimą – du svarbius veiksnius, didinančius diabeto riziką.
3. Gerai valdykite stresą
Gydytojai ir sveikatos specialistai rekomenduoja visiems, norintiems palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, tinkamai valdyti stresą.
Priežastis ta, kad streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, gali padidinti cukraus kiekį kraujyje.
Ilgalaikis stresas gali išeikvoti energiją ir energiją, todėl tapsite mažiau aktyvūs.
Be to, stresas gali padidinti uždegimą organizme. Abu vėl padidina diabeto riziką.
4. Reguliariai tikrinkite cukriniu diabetu sergančių pacientų cukraus kiekį kraujyje
Cukraus kiekis kraujyje yra labai svarbus diabetu sergantiems pacientams.
Be tikrinimo, taip pat retkarčiais turėtumėte registruoti cukraus kiekį kraujyje.
Tokiu būdu galite stebėti per aukštus arba žemus cukraus kiekio kraujyje pokyčius.
Saugokitės per drastiškų cukraus kiekio kraujyje pokyčių. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad įsitikintumėte savo sveikatos būkle.
Ar jūs ar jūsų šeima sergate cukriniu diabetu?
Tu nesi vienas. Prisijunkite prie diabeto pacientų bendruomenės ir raskite naudingų kitų pacientų istorijų. Užsiregistruokite dabar!