5 dažniausiai pasitaikančios knarkimo priežastys

Knarkimas, dar žinomas kaip knarkimas, yra triukšmingas kvėpavimo garsas, skleidžiamas miego metu. Šią būklę sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimas gerklėje ar nosyje miegant. Knarkimą gali patirti kiekvienas, todėl dažniausiai tai nėra pavojinga. Tačiau rimtų miego sutrikimų, tokių kaip oobstrukcinė miego apnėja taip pat gali būti knarkimo priežastis.

Kaip atsiranda knarkimas?

Knarkimas arba knarkimas atsiranda tada, kai negalite laisvai iškvėpti per nosį. Taip yra dėl to, kad miegant susiaurėja kvėpavimo takai aplink gerklę.

Miego metu atsipalaiduoja ir gerklės raumenys, įskaitant liežuvį. Liežuvis nukris atgal, o kvėpavimo takai gerklėje susiaurės.

Dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų oras daro didesnį spaudimą, kad būtų išstumtas.

Dėl didelio oro srauto slėgio kvėpavimo takai vibruoja ir skleidžia atšiaurų, erzinantį garsą.

Kuo siauresni kvėpavimo takai, tuo didesnis slėgis reikalingas tinkamam oro srautui užtikrinti. Kuo didesnis slėgis, tuo stipresnis bus knarkimo garsas.

Knarkimo miego metu priežastys

Nors kvėpavimo takų susiaurėjimas gerklėje miegant yra natūralus procesas, miegodami knarkia ne visi.

Knarkimas dažniau pasitaiko 30-60 metų amžiaus žmonėms, dažniau vyrams (44 proc.) nei moterims (28 proc.).

Na, tam tikros sąlygos ir sveikatos problemos iš tiesų gali sukelti šį knarkimo sutrikimą. Pasak Mayo klinikos, šios knarkimo miego metu priežastys:

1. Kūno anatomija

Priežastis, kodėl vyrai linkę lengviau knarkti miego metu, yra ta, kad jų gerklėje yra siauresni kvėpavimo takai.

Vyrų balso dėžutė (gerklų) padėtis yra žemesnė nei moterų.

Tai sukelia didesnę atvirą erdvę gerklėje.

Dėl šios didesnės erdvės kvėpavimo takai gerklėje susiaurėja.

Dėl to miegant kvėpavimo takai susiaurėja, atsiranda knarkimo garsas.

Be to, žandikaulio forma taip pat gali turėti įtakos knarkimui.

Išryškėjusi ir tvirtesnė žandikaulio forma gali susiaurinti kvėpavimo takus miego metu.

Kai kurios kitos būklės, turinčios įtakos gerklės ir nosies formai, pvz., gomurio įskilimas, padidėję adenoidai ir genetiniai sutrikimai, taip pat gali padėti žmogui lengviau knarkti miego metu.

2. Antsvoris

Riebalinis audinys ir sumažėjusi raumenų masė taip pat gali būti jūsų dažno knarkimo miego metu priežastis.

Aplink kaklą susikaupę riebalai miego metu gali suspausti gerklėje esančius kvėpavimo takus, užblokuodami oro srautą.

3. Amžius

Kuo vyresnis būsite, tuo didesnė tikimybė, kad miegodami knarksite.

Priežastis, dėl kurios vyresni žmonės linkę lengviau knarkti, yra dėl su amžiumi atsipalaiduojančių kvėpavimo takų raumenų būklės.

Atsipalaidavę kvėpavimo raumenys yra labiau linkę vibruoti, kai pro juos teka oras. Dėl to jie labiau linkę knarkti.

4. Kvėpavimo sutrikimai

Nosies užgulimas dėl ligų, tokių kaip peršalimas, alergija ar sinusitas, gali apsunkinti kvėpavimą, nes tai sukelia gerklės ir nosies uždegimą.

Ši būklė gali blokuoti oro tekėjimą iš nosies ir sukelti knarkimą miego metu.

5. Šalutinis vaistų poveikis

Tam tikrų vaistų vartojimas taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl dažnai knarkiate miegodami.

Raminamieji vaistai, tokie kaip lorazepamas ir diazepamas, kurie atpalaiduoja raumenis, gali susilpninti gerklės raumenis ir sukelti knarkimą.

6. Cigarečių ir alkoholio vartojimas

Įprotis vartoti cigaretes ir alkoholį gali būti priežastis, kodėl jūs knarkiate miegodami.

Alkoholio vartojimo poveikis gali atpalaiduoti kvėpavimo takų raumenis.

Dėl šio raumenų atsipalaidavimo kvėpavimo takai tampa uždaresni, o oro srautas susiaurėja, todėl pasigirsta knarkimo garsas.

Nors rūkymas gali sudirginti kvėpavimo takų audinius.

Dėl šios būklės padidės gleivių gamyba. Šis padidėjimas dar labiau padidina kvėpavimo takų susiaurėjimą ir užsikimšimą.

7. Obstrukcinė miego apnėja (OSA)

Obstrukcinė miego apnėja – tai būklė, kai miego metu 10 sekundžių sustoja oro srautas, dėl kurio oro srautas sumažėja bent 30-50 % ir sumažėja deguonies kiekis kraujyje.

Sergant OSA, žmogaus kvėpavimo takai gali būti visiškai arba iš dalies užblokuoti ir kartojasi miego metu.

Dėl to oro srautas blokuojamas ir sukelia knarkimą miego metu.

Dėl šio kvėpavimo takų užsikimšimo žmogus gali staiga pabusti. Šį miego sutrikimą taip pat gali lydėti užspringimo pojūtis apnėjos fazės (sustabdomas kvėpavimas) metu.

Apnėjos reiškiniai trunka 10–60 sekundžių, o ekstremalios OSA gali kartotis kas 30 sekundžių. Tačiau šią ligą retai nustato net gydytojai.

OSA gali sukelti įvairių pavojingų komplikacijų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, nervų sutrikimus ir hormonų pusiausvyrą.

Kada reiktų eiti pas gydytoją?

Knarkimas iš tikrųjų yra normalus dalykas, tačiau turite būti atsargūs, jei paaiškėja, kad jį sukėlė pavojinga liga, pvz. obstrukcinė miego apnėja.

OSA nesukelia įprasto knarkimo garso. Knarkimo garsas, kuris yra pagrindinis OSA simptomas, yra toks stiprus, kad gali net pažadinti kitus kietai miegančius žmones.

Neretai dėl OSA žmogus taip pat gali knarkti iki užspringimo ar dusulio, o tai yra labai pavojinga.

Todėl turite nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei dažnai knarkimas pasireiškia kartu su šiais simptomais:

Be to, tie iš jūsų, kurie serga OSA, taip pat gali jausti burnos džiūvimą, nemigą, dažnai pabusti vidury miego ir seilėtis.

  • Burna jaučiasi sausa
  • Blogai miega, nes dažnai pabundi
  • Seilės miego metu (seilė)
  • Nustokite kvėpuoti miegodami
  • Per didelis mieguistumas nei įprastai dieną
  • Galvos skausmas ryte
  • Atsikėliau ryte, bet jautiesi taip, lyg nepailsėjai
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Skausmas krūtinėje
  • dažnai pykina
  • Sunku susikaupti dienos metu
  • Nuotaiką lengva pakeisti, kaip lengvai supykti

Kaip gydytojai nustato knarkimo priežastį?

Kai pasikonsultuosite su gydytoju, jis atliks fizinę apžiūrą ir įvertins jūsų ligos istoriją.

Tačiau jei knarkimo priežastis nėra žinoma iš šio pradinio tyrimo, gydytojas gali atlikti kelis tyrimus, kad pamatytų gerklės ir nosies vidų, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją, MRT, endoskopiją ar laringoskopiją.

Jei gydytojas įtaria, kad pagrindinė šio knarkimo sutrikimo priežastis yra miego apnėja, gydytojas atliks tyrimus:

  • Laboratorinis nakties miego tyrimas

Jūsų prašoma miegoti laboratorijoje ir turėti prie skirtingų kūno dalių pritvirtintus prietaisus, kad aptiktų ir išmatuotų smegenų bangas, širdies ritmą, kvėpavimą ir kūno judesius.

  • Namų miego apnėjos testas

Šis tyrimas atliekamas namuose, kai miegate, naudojant prietaisą, kuris stebi organizmo būklę miego metu.

Kaip nustoti knarkti miegant

Gydymas siekiant sustabdyti knarkimą miego metu priklauso nuo priežasties ir nuo to, kaip ji rimta.

Gydytojas paprastai gydo knarkimą lašais arba tabletėmis purkšti nosį, kad pašalintumėte užsikimšimą arba vaistus nuo gerklės skausmo.

Esant sunkioms sąlygoms, įrankių ar mašinų montavimas burnoje ir nosyje, pvz nuolatinis teigiamas kvėpavimo takų slėgis (CPAP) galėtų būti sprendimas.

Jei priežastis yra OSA, susijusi su ryklės ar uvulos, kurios yra maži audiniai, kabantys nuo burnos ertmės, būklės, gali prireikti operacijos.

Tačiau dažniausiai šie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti ar net sustabdyti įprotį knarkti miego metu.

  • Jei turite antsvorio, svorio metimas yra puikus būdas nustoti knarkti.
  • Venkite gerti alkoholinių gėrimų prieš miegą.
  • Mesti rūkyti.
  • Miegodami pakelkite galvą su pagalve, kad liežuvis neužstotų kvėpavimo takų.
  • Miegokite ant šono.

Knarkimas ar knarkimas iš tikrųjų yra normalu, tačiau jei dėl to pablogėja miego kokybė, o po jo atsiranda kvėpavimą slopinančių simptomų, tai gali trikdyti ir būti pavojinga.

Tačiau vis tiek galite imtis vaistų ir pakeisti gyvenimo būdą, kad su tuo susitvarkytumėte.