Nesvarbu, ar tai vaiduoklis iš siaubo filmo, ar šlykštus tarakonas – baimę yra patyręs kiekvienas. Ši baimė yra normalu, ir kiekvienas paprastai turi skirtingus veiksnius. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip ši baimė gali kilti ir kaip ją įveikti?
Kas yra baimė?
Baimė yra vienas iš pagrindinių ir galingiausių žmogaus emocijų tipų. Šios emocijos gali būti labai sekinančios, tačiau jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį žmogaus išlikimui. Tiesą sakant, norint apsaugoti visus, reikia baimės. Šis jausmas įspėja apie situacijas, kurios suvokiamos kaip pavojingos, ir paruošia jas spręsti.
Tokia situacija gali būti avarinio fizinio įvykio forma, pvz., įkliuvimas į gaisrą, atsidūrimas ant skardžio ir pan. Tačiau tai gali kilti ir dėl gyvybei nepavojingų situacijų, tokių kaip egzaminas, viešas kalbėjimas, pirmą kartą pasimatymas, siaubo filmo žiūrėjimas ar dalyvavimas vakarėlyje.
Esant tokiai būklei, jūsų jaučiama baimė yra normali ir natūrali kūno reakcija. Šis atsakas gali sukelti įvairius fizinius ir psichinius pokyčius, nuo lengvo iki vidutinio.
Tačiau šie jausmai taip pat gali būti neracionalūs ir intensyvūs, o tai gali trukdyti jūsų laimei ir saugumo jausmui bei turėti neigiamos įtakos kasdieniam gyvenimui. Esant tokiai būklei, jūsų patiriama baimė gali būti tam tikro psichikos sutrikimo, pvz., panikos priepuolių, fobijų ar potrauminio streso sutrikimo (PTSD), simptomas.
Kaip žmoguje atsiranda baimė?
Kiekvienas žmogus turi skirtingas baimės priežastis ar provokuojančius veiksnius. Šie jausmai gali kilti dėl praeities patirties ar traumų, bet gali egzistuoti ir savaime, nepastebėti. Yra keletas bendrų veiksnių, sukeliančių baimę, pavyzdžiui:
- Tam tikri objektai, tokie kaip vabzdžiai ar gyvatės.
- Tam tikros situacijos, pavyzdžiui, buvimas vienam, buvimas aukštyje, smurtas ar karas, nesėkmės baimė, atstūmimo baimė ir pan.
- įsivaizduojami įvykiai.
- Artimiausi renginiai.
- Pavojai aplinkai.
Kai atsiranda šis trigeris, žmogaus kūnas reaguoja dviem būdais: fiziniu ir emociniu. Štai paaiškinimas:
Fizinė reakcija į baimę
Žmogaus atsakas į pavojų paprastai apima daugybę skirtingų smegenų sričių. Tačiau, kaip pranešė Northwestern Medicine, įvairūs tyrimai nustatė, kad migdolinis kūnas yra smegenų dalis, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį apdorojant baimę.
Kai žmogus susiduria su baime, migdolinis kūnas suaktyvina nervų sistemą ir siunčia sužadinimo signalus į kitas smegenų sritis, kad būtų budresnis. Šios smegenų sritys apima hipokampą ir prefrontalinę žievę, kurios kartu inicijuoja atsakymus kovok ar bėk.
Atsakymas kovok ar bėk šis vaidmuo yra apsaugoti arba išgelbėti jus realios grėsmės ar pavojaus atveju. Galite būti pasirengę susidurti su pavojais, kurie jus gąsdina (kovoti) arba bėgti nuo grėsmės (skrydis).
Atsakymas kovok ar bėk tai taip pat apima nurodymą kai kuriems organams, pvz., širdžiai, plaučiams ir antinksčiams, dirbti greičiau. Dėl antinksčių išskiriamo hormono adrenalino gali padidėti širdies susitraukimų dažnis, dusulys ir reakcija į stresą.
Tuo pačiu metu jūsų smegenys liepia kitoms kūno dalims sulėtinti greitį. Pavyzdžiui, kai bijote, virškinimo organai sulėtins savo darbą. Ši sąlyga padeda jūsų kūnui taupyti energiją, nes saugos procesui teikiama pirmenybė.
Kūno reakcija kovok ar bėk tai išliks tol, kol smegenys negaus signalo sustabdyti atsaką. Kai smegenys mano, kad ši grėsmė išnyko arba nėra nerimą keliantis pavojus, atsiranda reakcija kovok ar bėk bus išjungtas. Visas procesas vyksta per kelias sekundes.
Emocinis atsakas į baimę
Kita vertus, emocinis atsakas į baimę gali skirtis kiekvienam žmogui. Tačiau ši emocinė reakcija taip pat apima keletą cheminių reakcijų smegenyse.
Kai kuriems žmonėms baimė gali būti vertinama kaip baisi situacija. Galite pabėgti arba pabėgti su emocine situacija, kurioje esate.
Tačiau, kita vertus, yra ir žmonių, kurie iš tikrųjų galvoja apie baimę kaip apie linksmą dalyką, pavyzdžiui, kai žiūrite siaubo filmą ar įeinate į vaiduoklių namą. Nors jie žino, kad tai kažkas baisaus, jūsų smegenys siunčia žinią, kad tai netiesa.
Taigi, net ir bijodami, jie vis tiek žiūrės siaubo filmus ar įeis į vaiduoklių namus.
Dažni simptomai, atsirandantys jaučiant baimę
Kai jaučiate baimę, paprastai atsiranda keletas simptomų arba fizinių ir emocinių pokyčių. Pasireiškę simptomai kiekvienam asmeniui gali būti skirtingi, nes atsakas ne visada yra vienodas. Apskritai, čia yra keletas dažniausiai pasitaikančių baimės simptomų:
- Nereguliarus širdies plakimas arba greitas pojūtis.
- Dusulys.
- Greitas prakaitavimas arba gausus prakaitavimas, įskaitant karštą ar šaltą prakaitą.
- Pilvo skausmas.
- Galvos skausmas.
- pykina.
- Galvos svaigimas arba alpimas.
- Raumenys įsitempia, trūkčioja arba dreba.
- mikčioti.
- Nejudrumas vietoje arba laikinas paralyžius.
- Sunku susikoncentruoti į ką nors kita.
- Sausa burna.
- Apetito praradimas.
- Negaliu miegoti.
- Verkti.
Širdies ritmo skaičiuoklė
Kaip įveikti baimę?
Baimė tikrai gali jus paralyžiuoti ir gali pakenkti jūsų sveikatai, jei ji užsitęsusi ar labai stipri. Tačiau šie jausmai taip pat gali būti naudingi, pavyzdžiui, didinti sąmoningumą ir paaštrinti mąstymą. Tinkamai naudojant, jis gali padėti įveikti kasdieninio gyvenimo kliūtis.
Tačiau baimė, kuri dažnai atsiranda staiga, kartais gali trukdyti judėti. Galite būti sumišę, ką daryti, kad šis jausmas ir toliau jus persekiotų. Kad padėtumėte atsikratyti šios pernelyg didelės baimės, galite padaryti keletą dalykų:
Nukreipti dėmesį
Kai užklumpa baimė, galite nesugebėti aiškiai mąstyti. Todėl pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti, tai pailsėti ir skirti laiko fiziniam atvėsimui. Atitraukite dėmesį pasivaikščiojimu, dušu, arbatos puodeliu ar kita atpalaiduojančia veikla.
Stenkitės reguliariai kvėpuoti
Jei jūsų kvėpavimas pradeda plakti greičiau arba jums trūksta oro, geriau su tuo nekovoti. Vietoj to, padėkite delnus ant pilvo ir lėtai bei giliai kvėpuokite. Tai gali padėti nuraminti protą ir pripratinti susidoroti su baime.
Susipažinkite su savo baimėmis
Vengdami jus gąsdinančių veiksnių, išgąsdinsite tik dar labiau. Todėl pabandykite susidoroti su šiais veiksniais, kad šie nepageidaujami jausmai išnyktų. Jei nedrįstate skristi lėktuvu, niekada jo nevenkite. Kitą kartą pabandykite vėl lipti į lėktuvą, kol jausmas išnyks.
Galvok apie teigiamus dalykus
Taip pat galite užmerkti akis ir galvoti apie teigiamus dalykus, pvz., įsivaizduoti veiklą ar vietas, kurios jus džiugina, kol pasijusite labiau atsipalaidavę. Galite įsivaizduoti pasivaikščiojimą nuostabiu paplūdimiu ar malonius vaikystės prisiminimus.
Kalbėkitės su kitais žmonėmis
Dalijimasis savo jausmais su kitais gali padėti įveikti baimę. Galite pasakyti savo partneriui, draugui ar šeimos nariui.
Apdovanokite save
Nieko blogo pasilepinti dalykais, kurie tau patinka, pavyzdžiui, nusipirkti knygą, pavalgyti restorane ar kitomis nedidelėmis dovanomis. Taip galite jaustis laimingesni.
Nepamirškite visada ieškoti sveikų būdų, kaip atsikratyti šios baimės. Venkite besaikio alkoholio vartojimo ar rūkymo, nes jie gali pakenkti jūsų kūnui ir priversti jaustis labiau išsigandę. Vietoj to laikykitės sveiko gyvenimo būdo, pavyzdžiui, valgykite sveiką ir maistingą maistą ir reguliariai mankštinkitės.
Jei šis jausmas nepraeina arba pablogėja, galite kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą, pvz., psichologą ar psichiatrą, kad gautumėte tinkamą diagnozę. Tam tikromis sąlygomis per didelė jūsų patiriama baimė gali būti ženklas, kad turite psichikos sveikatos problemų. Esant tokiai būklei, psichoterapija ar vaistai gali būti jūsų gydymo galimybė.