Homoseksualumas – tai seksualinė orientacija, parodanti potraukį kitiems tos pačios lyties ar lyties žmonėms (tos pačios lyties mylėtojams). Ankstyvieji tyrimai įvardija psichikos sutrikimus kaip priežastį, kodėl žmogus tampa gėjumi. Tai sukuria gėjų ir lesbiečių diskriminaciją ir stigmą visuomenėje.
Tačiau nuo 1987 metų įvairios pasaulio sveikatos institucijos, įskaitant Amerikos psichiatrų asociaciją (APA), homoseksualumo nebepriskiria prie psichikos sutrikimų.
Indonezijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sutrikimų klasifikavimo ir diagnostikos gairėse taip pat paaiškinama, kad homoseksualai nepriskiriami prie psichikos sutrikimų. Homoseksualumas taip pat nėra seksualinio iškrypimo ar sutrikimo forma.
Iki šiol priežastis, kodėl kas nors tampa homoseksualiu, aiškinasi ekspertai ir mokslininkai.
Kas verčia žmogų tapti gėjumi?
Seksualinės orientacijos, būtent emocinio, asmeninio ir seksualinio potraukio kitiems žmonėms, tyrimai buvo plačiai atliekami per pastaruosius 50 metų.
Tačiau iki šiol tarp ekspertų ir tyrėjų nėra sutarimo (mokslinio susitarimo) dėl įvairių seksualinių orientacijų, tokių kaip gėjų, lesbiečių ar biseksualų, priežasčių.
Tiesą sakant, labiau paplitusi seksualinė orientacija, būtent potraukis priešingai lyčiai (heteroseksualai), negali būti tiksliai paaiškinta.
Pradedant APA paaiškinimą, nemažai atlikta tyrimų parodė galimybę, kad biologiniai veiksniai, psichologinė raida, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka gali turėti įtakos žmogaus seksualinei orientacijai.
Tačiau nebuvo jokių išvadų, kurios galėtų visapusiškai daryti išvadą, kokie veiksniai neabejotinai lemia seksualinę orientaciją.
Nepaisant to, negalima paneigti, kad biologiniai ir aplinkos veiksniai turi sudėtingą vaidmenį formuojant seksualinę orientaciją.
Kiti tyrimo rezultatai
Dar vienas dalykas, kuris taip pat žinomas iš įvairių tyrimų – žmogaus seksualinė orientacija kyla iš potraukio ar potraukio jausmo iš vidaus. Taigi, žmogus nesirenka būti tos pačios lyties ar priešingos lyties meilužiu.
Todėl socialiniai veiksniai nelemia žmogaus tapti homoseksualiu. Asmuo ar grupė negali priversti ar pakeisti asmens, kuriam patinka priešinga lytis, tapti tos pačios lyties atstovu arba atvirkščiai.
Tai paaiškina ir Psichologijos mokslų asociacijos tyrimų rezultatai. Mokslininkai teigia, kad socialinė aplinka negali turėti įtakos seksualinei orientacijai.
Taip pat mažai įrodymų, kad tolerantiškesnė (nekonservatyvi) socialinė aplinka yra priežastis, kodėl vis daugiau žmonių tampa gėjais.
Be to, daugelis tyrinėtojų mano, kad seksualinė orientacija yra tarsi spektras, kurio abiejuose galuose yra heteroseksualūs ir homoseksualūs asmenys.
Kai kurie žmonės gali labiau linkti į heteroseksualų spektro galą, todėl juos traukia priešinga lytis. Kita vertus, kai kurie yra linkę būti priešingame homoseksualų spektro gale ir todėl juos traukia ta pati lytis.
Veiksniai, manoma, turi įtakos seksualinei orientacijai
Iki šiol žinomi keli veiksniai, susiję su priežastimis, kodėl kas nors tampa tos pačios lyties arba priešingos lyties meilužiu.
Tačiau mokslininkams nepavyko tiesiogiai paaiškinti šių veiksnių ryšio su seksualinio, asmeninio ar emocinio potraukio priešingai ar tai pačiai lyčiai jausmo atsiradimu.
Toliau pateikiami veiksniai, kurie, kaip manoma, yra susiję su seksualinės orientacijos priežastimi.
1. Tam tikri genetiniai profiliai
Kai kurie tyrinėtojai įtaria, kad egzistuoja specialus genetinis kodas, skiriantis homoseksualus nuo heteroseksualų, būtent Xq28. Tam tikrų genetinių savybių prisiminimas gali turėti įtakos ir individualiems bruožams, elgesiui ar žmogaus psichologinei būklei. Yra žinoma, kad Xq28 genas kilęs iš motinos linijos.
2. Hormonai gimdoje
Anthony Bogaerto 2018 m. atliktas tyrimas rodo, kad vyrai, turintys daugiau vyresnių brolių, dažniau yra tos pačios lyties meilužiai.
Teorijos, susijusios su gėjų priežastimi, yra susijusios su motinos antikūnais, kai nešiojamas vyriškas vaisius.
Kai kurios nėščios moterys gamina antikūnus prieš baltymą Y (antiNLGN4Y), kuris vaidina vaidmenį formuojantis vyriškos lyties vaisiaus smegenims. AntiNLGN4Y formavimasis dažnesnis kiekvieną kartą, kai motina išnešioja vyrišką vaisių.
Šis antikūnų atsakas paveiks smegenų struktūrą, kuri yra berniukų, kurie gims vėliau, seksualinės orientacijos pagrindas.
Tai galima pastebėti gėjų motinų, turinčių sūnų, kraujo plazmoje, paprastai turi didesnį antiNLGN4Y nei heteroseksualių sūnų motinų.
3. Smegenų forma
Yra tyrimų, kurie rodo tokio paties dydžio pagumburio ląsteles gėjų vyrų ir heteroseksualių moterų smegenyse. Šis panašumas taip pat buvo nustatytas lesbiečių moterų ir heteroseksualių vyrų smegenų struktūroje.
Taip pat yra tyrimų, kuriuose teigiama, kad yra homoseksualų smegenų dalių, būtent: priekinė cingulinė žievė , kuris yra storesnis nei heteroseksualus.
Tačiau mokslininkai negali paaiškinti, kaip smegenų struktūros panašumai ir skirtumai gali paskatinti žmogų tapti tos pačios ar priešingos lyties meilužiu.
4. Vaikystės trauma
Kinsey institute buvo atliktas vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 1000 homoseksualių ir 500 heteroseksualių žmonių. Šiame tyrime buvo nagrinėjamos psichologinės sąlygos, galinčios turėti įtakos seksualinei orientacijai.
Dalyviai, pasiskelbę gėjais ar lesbietėmis, dažniausiai patyrė vieną iš traumuojančių išgyvenimų, tokių kaip seksualinis smurtas vaikystėje, disharmonija su tėvais ir tėvų palikti.
Tačiau daugelis dalyvių, nuo vaikystės patyrusių psichologines traumas, buvo heteroseksualios orientacijos.
Ekspertai ir mokslininkai įtaria, kad kai kurie iš minėtų veiksnių gali būti susiję su asmens seksualinės orientacijos formavimu. Tačiau priežastis, kodėl asmuo tapo tos pačios lyties meilužiu, nėra tiksliai žinoma.
Nepaisant to, vis dar yra daug diskriminacijos, neigiamo elgesio ir stigmos prieš homoseksualias grupes. Todėl ne keletas gėjų ar lesbiečių mieliau slepia savo seksualinę orientaciją.
Jei nesate tikri dėl savo seksualinės orientacijos, nesijaudinkite, nes tai nereiškia, kad jums kas nors negerai. Tai iš tikrųjų yra normalu visiems.
Nėra nieko blogo, jei psichologai konsultuojasi su ekspertais, tokiais kaip psichologai ar psichiatrai, kurie padės giliau pažinti save. Vienintelis asmuo, galintis nustatyti jūsų seksualinę orientaciją, esate jūs pats.