Ar žinojote, kad iš tikrųjų yra dvi antinksčių liaukos? Taip, kiekviena liauka yra virš inksto ir yra maždaug pusės nykščio dydžio. Nors ir mažos, antinksčiai yra atsakingi už įvairių hormonų gamybą organizme.
Sveikos antinksčių liaukos padeda tinkamai veikti įvairioms kūno funkcijoms. Taigi, šios liaukos sutrikimas turės didelį poveikį organizmui.
Nustatykite antinksčių dalis
Antinksčių liaukos susideda iš dviejų dalių: antinksčių žievės (išorinės dalies) ir antinksčių šerdies (vidinės). Antinksčių žievė yra atsakinga už trijų tipų hormonų gamybą, būtent mineralokortikoidus (kortizolį), kurie reguliuoja natrio kiekį organizme, gliukokortikoidus, kurie padidina gliukozės kiekį kraujyje, ir gonadokortikoidus, kurie reguliuoja lytinius hormonus.
Jei antinksčių žievė nustos funkcionuoti, mūsų gyvenimui būtini medžiagų apykaitos procesai sustos ir baigsis mirtimi. Antinksčių šerdis išskiria hormonus epinefriną (adrenaliną) ir norepinefriną (noradrenaliną), kai patiriamas stresas.
Išorinių antinksčių (antinksčių žievės) funkcijos
1. Mineralokortikoidų funkcija
Mineralokortikoidai yra steroidiniai hormonai, atsakingi už natrio palaikymą ir druskos bei vandens balanso palaikymą organizme. Pirminis mineralokortikoidas žinomas kaip aldosteronas, jį išskiria antinksčių žievės glomerulinė zona (išorinis sluoksnis).
Šis steroidinis hormonas yra renino-angiotenzino sistemos (RAS) arba renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) dalis. Tai hormoninė sistema, reguliuojanti kraujospūdį ir skysčių balansą organizme. Paprastai reniną gamina inkstai, kai iš organizmo pašalinamas druskos ir vandens perteklius. Reninas skatina angiotenzino gamybą, o tai savo ruožtu skatina antinksčius išskirti hormono aldosteroną. Sumažėjęs arterinis kraujospūdis taip pat skatina renino sekreciją.
Taigi, kartu su renino-angiotenzino sistema, aldosteronas padeda inkstams išlaikyti svarbias mineralines medžiagas, tokias kaip natris. Aldosteronas padidina natrio reabsorbciją ir kalio išsiskyrimą per inkstus. Jis padeda susiaurinti kraujagysles padidindamas natrio ir vandens susilaikymą, o tai gali padidinti kraujospūdį. Taigi, šis hormonas taip pat yra susijęs su kraujospūdžio lygio reguliavimu.
2. Gliukokortikoidų funkcija
Gliukokortikosteroidai yra kita steroidinių hormonų klasė, kuri atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant gliukozės metabolizmą. Gliukokortikosteroidai gaminami antinksčių žievės fasciculata zonoje, pavyzdžiui, kortizolis.
Kortizolis yra atsakingas už angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos reguliavimą. Kortikosteroidai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo uždegiminį atsaką.
Kortikosteroidai gali paveikti imuninę sistemą ir gali būti naudojami kaip imuninę sistemą slopinantys vaistai. Sekreciją kontroliuoja adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), kurį išskiria hipofizė.
3. Gonadokortikoidų funkcija
Gonadokortikoidus arba androgeninius steroidus išskiria zona reticularis arba vidinis antinksčių žievės sluoksnis. Androgenai yra vyriški lytiniai hormonai, palengvinantys antrinių vyrų lytinių požymių vystymąsi. Jie vaidina svarbų vaidmenį vyriškų lytinių organų vystymuisi embriono vystymosi metu.
Nedidelį kiekį moteriškų hormonų gamina ir antinksčių žievė. Tačiau antinksčių žievės išskiriamų androgeninių steroidų poveikį gali užmaskuoti didesnis testosterono ir estrogeno kiekis, kurį atitinkamai išskiria sėklidės ir kiaušidės.
Vidinių antinksčių, medulių, funkcijos
Medulla yra vidinė antinksčių dalis ir yra susijusi su epinefrino ir norepinefrino gamyba.
1. Epinefrinas
Tiek epinefrinas, tiek norepinefrinas kartu vadinami katecholaminais, kuriuos antinksčiai išskiria reaguodami į fizinį ar psichinį stresą. Epinefrinas, taip pat žinomas kaip adrenalinas, vaidina svarbų vaidmenį paverčiant glikogeną į gliukozę, todėl padidina cukraus kiekį kraujyje. Jis reikalingas organizmui, kad palaikytų sklandų smegenų ir raumenų aprūpinimą krauju.
Jis taip pat gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį bei atpalaiduoti lygiuosius plaučių ir virškinamojo trakto raumenis. Šis hormonas plečia mažas širdies, plaučių, inkstų ir raumenų arterijas. Jaudulys, fizinis ir psichinis stresas bei emociniai sutrikimai skatina šio hormono sekreciją, kuris paruošia mūsų organizmą reakcijai „kovok arba bėk“, dar vadinamą „kovok arba bėk“.
2. Norepinefrinas
Kartu su epinefrinu, norepinefrinas taip pat aktyvina „kovok arba“ reakcijos mechanizmus, padidindamas budrumą ir susijaudinimą. Jei norepinefrinas arba noradrenalinas švirkščiamas kaip vaistas, jie gali sutraukti vainikines arterijas. Dėl to susitraukia mažytės inkstų, virškinimo sistemos ir odos kraujagyslės. Tai palengvina maisto judėjimą virškinimo sistemoje ir padidina prakaitavimą. Tai taip pat skatina gliukozės išsiskyrimą ir kraujo tekėjimą į raumenis.
Trumpai tariant, antinksčiai yra atsakingi už hormonų, būtinų atlikti keletą svarbių medžiagų apykaitos procesų, išskyrimą. Be to, jie padeda organizmui susidoroti su fiziniu ir psichiniu stresu. Dėl lėtinio streso liaukos gali taip sunkiai dirbti, kad galiausiai jos gali perdegti arba pernelyg pavargti, kad patenkintų antinksčių hormonų poreikius.