Kiekvieną kartą judant karštoje vietoje ar užsiimant fizine veikla, kuri yra gana varginanti, jūsų kūnas pradės prakaituoti. Nors dėl to kūnas jaučiasi lipnus, prakaitas (prakaitas) vaidina svarbų vaidmenį palaikant darbinę žmogaus kūno funkciją.
Koks yra prakaito susidarymo procesas?
Prakaitas (prakaitas) yra prakaito liaukų gaminamas skystis, kuris stabilizuoja kūno temperatūrą. Žmonės turi nuo dviejų iki keturių milijonų prakaito liaukų, išsibarsčiusių visame kūne.
Šios prakaito liaukos skirstomos į du tipus, būtent ekrinines ir apokrinines liaukas.
Prakaito susidarymo procesas prasideda, kai fizinis krūvis ar fizinis aktyvumas vargina, pakils kūno temperatūra.
Tuo metu pagumburis (smegenų dalis, veikianti kaip kūno temperatūros reguliatorius) siųs signalą nervų sistemai, kad paskatintų ekrinines liaukas gaminti prakaitą.
Vėliau susidaręs prakaitas išeis pro odos poras ir išgaruos. Kūno temperatūra pamažu grįžta į normalią.
Skystį, kuris išsiskiria prakaituojant organizmui, daugiausia gamina ekrininės liaukos. Šios liaukos yra beveik visose kūno dalyse, įskaitant delnus ir pėdas, kaktą, skruostus ir pažastis.
Tuo tarpu apokrininės liaukos randamos pažastų ir kirkšnių srityje. Iš šių liaukų išsiskiriantį prakaitą sukelia ne tik kūno temperatūra, bet ir stresas, nerimas ar nepastovūs hormonai.
Skysčių kiekis, susidarantis prakaituojant, skiriasi kiekvienam žmogui. Tam įtakos turi keli veiksniai, iš kurių du pagrindiniai yra kūno rengybos lygis ir svoris.
Didesni žmonės turi daugiau prakaito liaukų. Atsižvelgiant į didesnę kūno masę, veiklos metu sunaudojama daugiau energijos. Todėl nutukę žmonės linkę lengviau prakaituoti.
Kas yra prakaite?
Kartais, kai nenušluostoma ar nušluostoma, prakaitas ištekės ir netyčia pateks į burną. Po šio įvykio daugelis žmonių pajuto sūrų skonį.
Tiesą sakant, didžiojoje dalyje prakaito, kurį gamina ekrininės liaukos, yra natrio. Natris taip pat dažnai vadinamas druska. Ši medžiaga išsiskiria organizmui prakaituojant, kad natrio kiekis organizme būtų subalansuotas.
Kitos medžiagos, kurios taip pat yra prakaite, yra šios.
- Baltymai: išleistas, kad padėtų palaikyti imuninę sistemą.
- Karbamidas (CH4N20): atliekos, kurias gamina kepenys apdorojant tam tikrus baltymus.
- Amoniakas: medžiaga, kurią gamina inkstai filtruojant azotą karbamide.
Ne tik sūrus, bet ir prakaitas yra nemalonaus kvapo sinonimas. Tiesą sakant, prakaito skystis iš tikrųjų neturi kvapo. Kvapas atsiras, kai prakaitas bus veikiamas bakterijų ant odos. Tai taip pat dažniausiai pasireiškia tik prakaitui, kurį gamina apokrininės liaukos.
Iš apokrininių liaukų gaminamas prakaitas yra storesnės tekstūros ir linkęs turėti riebalų. Kai riebalus skaido bakterijos, atsiras atliekų, kurios sukelia kvapą. Šis prakaitas sukelia žmogaus kūno kvapą.
Prakaitavimo nauda sveikatai
Šis skystis ne tik palaiko kūno temperatūrą, bet ir turi nemažai kitų privalumų. Žemiau pateikiami įvairūs privalumai, kai kūnas prakaituoja.
1. Pašalinkite iš organizmo toksinus
Prakaitavimas yra natūralus jūsų kūno būdas atsikratyti toksinų.
Prakaitas turi ne tik kūno skysčius, bet ir daugybę įvairių junginių, įskaitant nedidelį kiekį metalų, tokių kaip kadmis, aliuminis ir manganas, kurie gali būti toksiški, jei organizme jų yra per daug.
Žmogaus odoje yra maždaug nuo dviejų iki penkių milijonų prakaito liaukų, kurios padeda atsikratyti daugelio toksinių medžiagų organizme.
2. Gražinkite odą
Prakaituojant, prakaito liaukos gamins daug prakaito, kuris išeina iš odos porų. Taip odos porose užsisklendę nešvarumai bus išstumti prakaitu.
Taip poros vėl taps švarios ir šviežios. Štai kodėl daugelis sako, kad sportuodami galite tapti gražesni.
Tačiau šios naudos galima gauti tik saikingai prakaituojant. Jei per didelis prakaitavimas vadinamas hiperhidroze, ši būklė iš tikrųjų gali paskatinti grybelių augimą ir egzemos (atopinio dermatito) atsiradimą.
Norėdami tai padaryti, venkite kofeino, kuris gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą.
3. Sumažinti stresą
Šio skysčio pašalinimas tiesiogiai nesumažina streso ir nepagerina nuotaikos.
Tačiau padidinus kūno šilumą mankštinantis ar saunoje, gali išsiskirti endorfinai ir kitos cheminės medžiagos, kurias smegenys išskiria atstatyti nuotaika ir natūraliai sumažinti stresą.
4. Sumažina inkstų akmenų susidarymo riziką
Prakaitavimas gali būti veiksmingas būdas pašalinti druską ir išlaikyti kalcį kauluose. Tai gali apriboti druskos ir kalcio kaupimąsi inkstuose ir šlapime, dėl kurių susidaro inkstų akmenys.
Neatsitiktinai prakaituojantys žmonės linkę gerti daugiau vandens ir skysčių – tai dar vienas inkstų akmenligės profilaktikos metodas.
Tyrimas parodė, kad vaikščiojimas kelias valandas per savaitę gali sumažinti inkstų akmenų susidarymo riziką. Prakaitavimas padeda efektyviau išvalyti sistemą, nes organizmas reikalauja daugiau gerti.
Paprasti patarimai, kaip prakaituoti kiekvieną dieną
Šio skysčio pašalinimas yra labai naudingas organizmo sveikatai, nes organizmas sugeba pašalinti kenksmingus toksinus. Štai įvairūs būdai, kaip prakaituoti natūraliai.
- Padidinkite pratimų intensyvumą. Prakaitavimas yra jūsų kūno būdas reguliuoti temperatūrą, todėl mankšta gali pakankamai padidinti šerdies šilumą ir suaktyvinti prakaito liaukas.
- Buvimas karštame kambaryje. Jei esame tvankioje patalpoje, kurioje trūksta oro vėdinimo, dažniausiai jausimės užgniaužti, kad kūnas automatiškai prakaituos. Be to, į karštą garinę galite patekti ir tose vietose, kurios tai suteikia.
- Daugiasluoksnių drabužių naudojimas. Papildomas sluoksnis gali sulaikyti šilumą šalia odos ir padėti pakelti kūno temperatūrą. Šildymas suaktyvins jūsų prakaito liaukas.
- Pratęskite mankštos trukmę. Gali tekti pailginti pratimų trukmę. Kuo ilgiau sportuosite, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų kūno temperatūra pakils ir tai gali sukelti prakaitavimą.
Tačiau reikia suprasti ir tai, kad prakaituojant organizme mažėja skysčių kiekis. Tai gali sukelti dehidrataciją. Todėl pakoreguokite savo kūno gebėjimus tiek, kad galėtumėte prakaituoti.
Nepamirškite išgerti daug vandens prieš mankštą ir nuolat papildykite kūno skysčius, kurių netenkate reguliariai.