Atpažinkite nevilties požymius ir kaip ją įveikti

Kiekvienas žmogus tam tikru momentu susiduria su problemomis. Kartais iškylančios problemos būna tokios sunkios ir sunkiai randamos išeitį, sukeliančios neviltį. Tačiau neleiskite jausti, kad tai užsitęs. Priežastis ta, kad užsitęsusi neviltis gali būti tam tikrų psichikos sutrikimų požymis. Norėdami tai numatyti, čia yra išsami informacija apie neviltį, nuo priežasčių iki tinkamo būdo, kaip su ja kovoti.

Kas yra neviltis?

Neviltis yra emocija ar jausmas, kuriam būdingas vilties, optimizmo ir aistros trūkumas. Asmuo, patyręs šią būseną, dažnai neturi vilties gyvenime arba atsisako tikėjimo, kad ateityje pasikeis į gerąją pusę ar bus sėkmingas.

Šios emocijos gali paveikti žmogaus požiūrį į save, kitus ar net pasaulį. Tai taip pat gali turėti didelės įtakos jo elgesiui dėl jo neigiamų pažiūrų.

Pavyzdžiui, kai žmogus jaučiasi beviltiškas ir mano, kad neturi ateities, jis nelinkęs daryti nieko, kas galėtų išeiti iš jo būklės, ir tiki, kad niekas kitas negali jam padėti. Jis taip pat praranda susidomėjimą aplinkiniais objektais, veikla, įvykiais ar svarbiais žmonėmis.

Kita vertus, jei žmogus randa kelią į šviesią ateitį, ima augti ir vystytis viltis, jis siekia savo ateities.

Šioje nevilties būsenoje žmogui bus sunku jausti laimę ir meilę, jis negalės priimti gerų sprendimų. Tačiau blogiausia, kad ši būklė gali pakenkti jūsų fizinei sveikatai ir visam jūsų gyvenimui.

Simptomai, kurie gali atsirasti beviltiškai

Kad būtų aišku, štai simptomai, kuriuos galite patirti, jei jaučiatės beviltiški:

  • Jaučiasi bevertis.
  • Motyvacijos trūkumas.
  • Žemas pasitikėjimas savimi.
  • Susidomėjimo trūkumas.
  • Energijos trūkumas arba nuovargio jausmas.
  • Sumažėjęs imunitetas.
  • Sumažėjęs apetitas.
  • Miego sutrikimai.
  • Dažnai nepaiso švaros ir išvaizdos.
  • Negali atlikti kasdienių pareigų.
  • Pradeda pasitraukti iš visuomeninės veiklos.
  • Sužaloti save.
  • Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis.
  • Noras ir bandymai nusižudyti.

Kaip vilties turėjimas daro jus sveikesnius ir laimingesnius?

Dėl ko žmonės jaučiasi beviltiški?

Geros terapijos puslapyje skelbiama, kad beviltiškumas dažniausiai yra įvairių elgesio problemų ir asmens psichinės sveikatos būklės simptomas. Tai apima depresiją, nerimo sutrikimus (nerimo sutrikimas), bipolinis sutrikimas, valgymo sutrikimai, potrauminis stresas (potrauminio streso sutrikimas/PTSD), priklausomybė nuo medžiagų ir minčių apie savižudybę.

Todėl įvairios šių psichikos sveikatos būklių priežastys ir rizikos veiksniai gali paskatinti žmogų patirti neviltį.

Tačiau beviltiškumas gali kilti ir tada, kai žmogus jaučiasi nusivylęs, nes nėra patenkintas pasiekimu, atsidūręs sunkioje situacijoje ar patyręs blogą įvykį. Pavyzdžiui, netekus mylimo žmogaus, netekus darbo ar nedarbo, turint finansinių problemų, sergant lėtine liga, užmezgus prievartinius santykius, patyrus prievartą ar smurtą.

Kaip nugalėti neviltį?

Jei jaučiatės beviltiški, neleiskite, kad šis jausmas jus atgrasytų. Turite greitai pakilti ir atkurti galią, kad jos išvengtumėte. Štai keletas dalykų, kuriuos galite padaryti norėdami įveikti neviltį:

  • Pripažinkite ir supraskite savo jausmus

Svarbu pripažinti savo beviltiškumo jausmą, kad galėtumėte susitaikyti su savimi. Taip pat turite suprasti, kad neviltis yra jausmas, kurį gali patirti bet kas, o ateityje dar bus vilties.

  • Nusiramink

Taip pat pasistenkite nuraminti savo mintis, kad galėtumėte aiškiau mąstyti. Tai galite padaryti kalbėdami su savimi apie tai, kaip jaučiatės, pavyzdžiui, sakydami sau, kad jums viskas gerai ir galite išgyventi šią situaciją.

Taip pat galite tai išbandyti įsivaizduodami, kas jums patinka, arba tiesiog atsikvėpdami ir atpalaiduodami kūną.

  • Venkite dalykų, kurie apsunkina situaciją

Kai būsite ramesni, venkite dalykų, kurie iš tikrųjų pablogina jūsų būklę. Galite tai išbandyti tiesiog pasivaikščiodami už namų arba pabendravę su patikimu giminaičiu, kad pamirštumėte dalykus, kurie verčia jus nuvilti.

Be to, jums taip pat reikia vengti ir atsikratyti neigiamų minčių, kurios vis labiau daro jus beviltišką. Pavyzdžiui, nesakykite sau, kad „nėra vilties“ ir neprognozuokite, kokie blogi dalykai nutiks ateityje. Dėl tokio mąstymo iš tikrųjų pablogėja jūsų padėtis ir sunku atsikratyti beviltiškumo jausmo.

  • Nelygink

Taip pat nelyginate savo dabartinės padėties su praeitimi ar su kitais žmonėmis. Lyginant tik būsite apgailėtini ir jums bus sunkiau rasti laimę.

  • Bendraukite su pozityviais žmonėmis

Kai kas sako, kad viltį galima pasiskolinti arba perduoti. Galbūt tai tiesa. Kai jaučiatės beviltiški, bendraukite su pozityviais žmonėmis, kupinais vilties, kad padidintumėte savo motyvaciją. Kita vertus, bendravimas su žmonėmis, kurie taip pat yra beviltiški, tik dar labiau padidins jūsų neviltį.

  • Būkite dėkingi už tai, ką turite

Nepamirškite visada būti dėkingi už tai, ką turite, kad labiau įvertintumėte gyvenimą. Jei reikia, užsirašykite, kokius malonumus patyrėte ir būkite dėkingi, net jei tai smulkmenos.

  • Pasikalbėkite apie savo jausmus su draugais

Ne tik bendraudami su pozityviais žmonėmis, bet ir su tuo žmogumi galite pasidalyti jausmais, kuriuos patiriate. Pasirinkite draugą ar šeimos narį, kuriuo pasitikite, niekada jūsų neteiskite ir visada palaikykite.

  • Pasirūpink savimi

Nepamirškite elgtis su savimi kaip įmanoma geriau ir patenkinti savo fizinius bei emocinius poreikius, net kai jaučiatės beviltiški. Galite tai praktikuoti reguliariai valgydami, laikydamiesi asmeninės higienos ir užsiimdami įdomia veikla.

  • Nustatykite problemą ir venkite jos, kur tik įmanoma

Ne mažiau svarbu yra išsiaiškinti, kokie įvykiai ar sąlygos paskatino jus jaustis beviltiškai. Tada apsvarstykite, ar galite išvengti šių veiksnių. Tai gali būti matas, ar jums reikia profesionalios pagalbos, kad susitvarkytumėte su beviltiškumo jausmu, ar ne.

  • Profesionali pagalba arba psichoterapija

Jei pirmiau minėti metodai nepadeda, galite kreiptis pagalbos į specialistus. Nedelsdami kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą, pavyzdžiui, psichologą ar psichiatrą, kad padėtų susidoroti su jūsų neviltimi.

Psichikos sveikatos specialistas padės nustatyti priežastį ir padėti įveikti būklę. Jums gali tekti atlikti psichoterapiją, pvz., kognityvinę elgesio terapiją, kuri nukreipta į neigiamas mintis ir prielaidas jūsų galvoje.

Kalorijų reikalavimas