Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmogaus kraujas yra raudonas? Net jei kraujas raudonas, kodėl kraujagyslės mėlynos? Tiesą sakant, ryškiai raudona kraujo spalva atsiranda dėl baltymų ir mineralinių komponentų, sudarančių kraujo ląsteles, surišimo.
Ištyrus giliau, kraujo spalva kūne gali būti ne visada raudona, ji gali būti tamsesnė ar šviesesnė. Šis kraujo spalvos pokytis rodo aukštą arba žemą deguonies kiekį kraujagyslėse. Išsamiau peržiūrėkite toliau pateiktą apžvalgą, kad suprastumėte raudonos kraujo spalvos ir mėlynos venų spalvos priežastį.
Kodėl kraujas raudonas?
Yra keletas komponentų, kurie sudaro kraują organizme.
Šie komponentai yra raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltasis kraujas (leukocitai), trombocitai (trombocitai) ir kraujo plazma.
Žmogaus kraujas yra raudonas, nes raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra hemoglobino – baltymo molekulės, kuri veikia kaip deguonis.
Hemoglobiną sudaro keturios baltymų grandinės, kurios yra sujungtos ir sudaro žiedinę struktūrą, vadinamą hemu.
Hemas vaidina svarbų vaidmenį tiekiant deguonį iš plaučių visame kūne per kraujagysles.
Cheminį hemoglobino ir hemo surišimą reguliuoja raudonųjų kraujo kūnelių genai. Todėl genų mutacijos kraujo ląstelėse gali sukelti kraujo sutrikimus, tokius kaip talasemija arba pjautuvinių ląstelių anemija.
Na, o hemo cheminių jungčių viduryje yra geležis, kuri yra kvėpavimo pigmentas arba medžiaga, suteikianti kraujui spalvą.
Įsteigus Amerikos chemijos draugiją, kai hemoglobino geležis jungiasi su deguonimi, ši medžiaga sugers tam tikrų spalvų šviesą ir atspindės kitų spalvų šviesą, kurią užfiksuos akis.
Pavyzdžiui, hemoglobinas, jungiantis deguonį, sugers mėlynai žalią šviesą.
Tada šie cheminiai ryšiai atspindi raudonai oranžinę šviesą į akį, suteikdami kraujui ryškiai raudoną išvaizdą.
Nesusijungęs su deguonimi, kraujas gali atrodyti tamsesnis arba tamsesnis.
Na, o hemoglobine, kai geležis vėl susijungia su deguonimi, bet kokia hemo struktūra, kuri iš pradžių buvo kupolo formos, bus plokštesnė.
Tokiu būdu hemoglobino spalva taip pat pasikeičia iš tamsiai raudonos į ryškiai raudoną.
O kaip su mėlynomis venomis?
Kai kuriose kūno vietose, pavyzdžiui, rieše, kraujagyslių rodoma kraujotaka atrodo mėlyna.
Taigi, ar tai reiškia, kad kraujo spalva gali tapti mėlyna?
Matote, deguonies lygis gali paveikti kraujagysles, kurios atrodo mėlynos. Mėlynos spalvos kraujagyslės tipas yra vena.
Be venų, yra arterijų, pernešančių deguonies turtingą kraują iš širdies į kitas kūno dalis.
Kol venos nusausina kraują, kuriame nėra deguonies arba kurio jam trūksta, atgal į širdį.
Kaip jau buvo paaiškinta, hemoglobino susiejimas su deguonimi paveiks kraujo spalvą.
Dėl mažo deguonies kiekio venose kraujas atrodo tamsesnis, tačiau kraujas išlieka raudonas.
Kvėpavimo takų pigmentas, esantis kraujo ląstelėse, būtent geležis, suteikia jam rusvai raudoną spalvą.
Tai reiškia, kad žmogaus kraujo spalva išliks raudona ir niekada netaps mėlyna. Mėlyna kraujagyslių spalva, matoma iš odos, yra optinė apgaulė.
Mėlyna šviesa yra trumpesnė už raudoną, todėl negali per giliai prasiskverbti į giliuosius odos audinius.
Jei kraujagyslės išsidėsčiusios pakankamai giliai, spalvos atspindys, kurį pagauna akis, yra mėlynas, nes dalis raudonos šviesos sugeba patekti į odą.
Mėlynojo kraujo galima rasti tokiuose gyvūnuose kaip kalmarai ar pasagos krabai.
Jei žmogaus kraujo raudona spalva atsiranda dėl geležies turinčio hemoglobino, mėlyną šių dviejų gyvūnų kraujo spalvą įtakoja vario turintis hemocianinas.
Ar tamsi kraujo spalva reiškia nesveiką?
Kuo didesnis deguonies kiekis kraujyje, tuo šviesesnis kraujas. Tačiau tai nebūtinai lemia, kad šviesios spalvos kraujas yra sveikesnis.
Tamsiai raudonas kraujas, pavyzdžiui, venos, taip pat yra normalu, nes tai rodo gerą kraujotaką.
Tai reiškia, kad deguonis iš kraujagyslių patenka į kitas kūno dalis. Be to, kraujas taip pat gali atrodyti šviesesnis, kai kas nors įkvepia toksiškų dujų.
Anglies monoksido dujos gali sudaryti ryšius su hemoglobinu, kuris yra 20 kartų stipresnis už ryšius tarp hemoglobino ir deguonies.
Tai gali būti labai pavojinga, nes kyla pavojus, kad eritrocitai negalės prisijungti prie deguonies, todėl organizmas netenka deguonies.
Na, o stipresnis ryšys su anglies monoksidu išskirs šviesesnės spalvos kraują.
Dėl šios priežasties apsinuodiję anglies monoksidu pacientai, kurių oda atrodo raudonesnė.
Tačiau kitos toksinės medžiagos, patekusios iš organizmo, gali tamsinti arterijose esantį kraują.
Paprastai tai atsitinka pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, kurių inkstai negali filtruoti toksinų, kad jie patektų į kraują.
Taigi, šviesiai ar tamsiai raudona spalva kraujyje negali tiesiogiai rodyti sveikesnės kūno būklės ar ne. Tai priklauso nuo ją sukėlusios būklės.
Jei nerimaujate dėl per tamsaus kraujo spalvos pasikeitimo, galite pasikonsultuoti su gydytoju, kad išsiaiškintumėte priežastį.