Pietryčių Azija, įskaitant Indoneziją, yra didžiausia plaučių tuberkuliozės atvejų ir mirčių nuo tuberkuliozės (TB) šalis. Kad tuberkuliozė būtų visiškai išgydyta, turite reguliariai vartoti vaistus nuo tuberkuliozės (OAT), kurie paprastai skiriami 6–12 mėnesių. Standartinis tuberkuliozės gydymas yra rifampino, izoniazido, pirazinamido, etambutolio ir streptomicino antibiotikų derinys. Taigi, ar yra kokių nors šalutinių šių vaistų nuo tuberkuliozės ar avižų poveikio, kai juos reikia vartoti ilgą laiką?
Koks galimas vaistų nuo tuberkuliozės (OAT) šalutinis poveikis?
Atsigavimo nuo tuberkuliozės laikotarpis kiekvienam pacientui yra skirtingas, tai priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir patirtų TB simptomų sunkumo.
Tačiau norint užtikrinti visišką pasveikimą, pacientai turi būti gydomi TB 6-9 mėnesius. Vaistų nuo tuberkuliozės vartojimo taisyklės bus koreguojamos atsižvelgiant į sveikatos būklę ir ligos sunkumą.
Šalutinis vaistų nuo tuberkuliozės poveikis kiekvienam pacientui gali skirtis. Kai kurie OAT šalutiniai poveikiai gali būti lengvi ir išnykti savaime.
Tačiau neretai sergantieji patiria sunkų šalutinį poveikį.
Izoniazidas, rifampinas ir pirazinamidas gali stipriai pažeisti kepenis. Nebuvo pranešta, kad etambutolis ir streptomicinas sukeltų panašią žalą.
Tačiau šis kepenų pažeidimas gali būti mirtinas, jei nebus nustatytas anksti.
Toliau pateikiamas dviejų dažniausiai naudojamų vaistų nuo tuberkuliozės tipų (OAT) šalutinis poveikis:
1. Izoniazidas
Vaisto nuo tuberkuliozės izoniazido vartojimas gali sukelti nedidelį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, galvos skausmą, pagreitėjusį širdies susitraukimų dažnį, burnos džiūvimą.
Virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, skausmas širdies duobėje ar vidurių užkietėjimas (vidurių užkietėjimas), pacientai dažniausiai patiria TB gydymo laikotarpiu.
Be to, yra ir sunkesnio vaisto izoniazido šalutinis poveikis, pavyzdžiui:
- Padidėjęs jautrumas: karščiavimas, šaltkrėtis, limfmazgių uždegimas, kraujagyslių uždegimas.
- Hepatotoksinisarba kepenų uždegimas: gelta, sunkaus hepatito rizika.
- Sumažėjęs metabolizmas: vitamino B6 trūkumas, hiperglikemija, baltymai šlapime (proteinurea).
- Problema su krauju: aplazinė anemija, sumažėjęs trombocitų kiekis.
2. Rifampicinas
Dažniausio TB vaisto rifampicino šalutinis poveikis yra panašus į gripo simptomus. Be to, vartojant šią avižinę medžiagą, gali atsirasti šalutinis poveikis, pasireiškiantis hepatotoksiškumu.
Be to, vartojant rifampicino, gali pasireikšti šalutinis poveikis – kūno skysčių spalvos pasikeitimas.
Jūsų prakaitas, ašaros ar šlapimas greičiausiai taps raudoni (ne kraujo). Šis šalutinis poveikis atsiranda dėl dažų, esančių šiame vaiste nuo tuberkuliozės.
Bėrimai ir niežėjimas yra dažni ir dažniausiai praeina savaime. Tačiau nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei bėrimą ir niežulį lydi odos lupimasis.
Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei pasireiškė bet koks šalutinis vaistų nuo tuberkuliozės poveikis, pavyzdžiui:
- Sąnarių skausmas su patinimu
- Akys pagelsta
- Šlapimo kiekio pokyčiai
- Didėjantis troškulys
- Kruvinas šlapimas
- Regėjimo pokyčiai
- Širdis plakė taip greitai
- Lengvos mėlynės ar kraujavimas
- Nuolat karščiuojate ir skauda gerklę (naujos infekcijos požymis)
- Nuotaikos pokyčiai, tokie kaip sumišimas ir haliucinacijų ar kliedesių matymas ar girdėjimas (psichozė)
- Priepuoliai
Reikėtų pažymėti, kad šie du vaistai taip pat turi kontraindikacijų vartoti kontraceptines tabletes, vaistus nuo diabeto ir vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.
Vaistų sukeltas hepatitas arba vaistų sukeltas hepatitas (DIC)
Vaistų sukeltas hepatitas (DIC) yra žinomas kaip kepenų sutrikimas, kurį sukelia hepatotoksinių vaistų, dar žinomų kaip vaistai, pažeidžiantys kepenų funkciją, vartojimas.
DIC (vaistų sukeltas hepatitas) yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaistų nuo tuberkuliozės, tokių kaip izoniazidas ir rifampicinas, šalutinis poveikis.
Iš 7% dažnai praneštų OAT šalutinių poveikių, 2% iš jų buvo gelta dėl uždegimo. Tuo tarpu kiti 30% yra žaibinis kepenų arba kepenų nepakankamumas.
Abu yra įtraukti į vaistų sukeltą hepatitą. Šalutinis poveikis, pvz., DIC, dažnai pastebimas per pirmuosius 2 gydymo TB mėnesius.
Šios ligos simptomai dažnai yra pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos ir akių baltymų spalvos pasikeitimas iki geltonumo (gelta).
Gelta atsiranda dėl bilirubino metabolizmo kepenyse sutrikimo. DIC sunku atskirti nuo virusinės infekcijos sukelto hepatito.
Štai kodėl norint diagnozuoti šią ligą, reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Priešingai nei įprastas hepatitas, DIC šalutinis poveikis pagerės savaime, kai bus nutrauktas tuberkuliozės vaistų vartojimas.
Žmonės, vartojantys vaistus nuo tuberkuliozės, labiau rizikuoja patirti šalutinį poveikį, pvz., hepatitą, jei:
- Turi genetinių rizikos veiksnių.
- Vyresni nei 60 metų žmonės).
- Patirti netinkamą mitybą.
- Jei esate užsikrėtę ŽIV (kita infekcija) arba sergate ŽIV/AIDS.
- Anksčiau sirgote kepenų liga, pvz., hepatitu.
- Vartojant alkoholį.
Ką daryti, jei pajutau šalutinį vaistų nuo tuberkuliozės poveikį?
Jei pradedate jausti šalutinį OAT poveikį, kaip minėta aukščiau, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Paprastai gydytojas pakeis dozę arba vaistą nuo tuberkuliozės (OAT), kuris geriausiai atitinka jūsų būklę.
Gydytojai paprastai laikinai nutraukia vaisto vartojimą, jei nustatomi klinikiniai požymiai ir simptomai, pvz., vaistų sukeltas hepatitas.
Tačiau kartais ši liga gali pasireikšti ir be simptomų, tokiu atveju gydytojas remiasi laboratorinių tyrimų etaloniniais rezultatais.
Nenutraukite gydymo iš karto nepasitarę su gydytoju. Taip darydami rizikuojate susirgti vaistams atsparia tuberkulioze (MDR-TB).
Dėl šios būklės bakterijos tampa atsparios vaistams nuo tuberkuliozės, todėl simptomai pablogėja. MDR TB taip pat sunkiau gydyti.
Svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant gydymą
Norint išvengti tolesnio šalutinio antituberkuliozinių vaistų (OAT) poveikio, prieš pradedant gydymą patartina atlikti kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus.
Remiantis „TB Alert“ svetaine, tai svarbu, nes gali būti vaistų nuo tuberkuliozės, kurie negali sąveikauti su vaistais nuo inkstų ir kepenų ligų.
Todėl gydytojai gali skirti kitų vaistų derinį ir užkirsti kelią šalutiniam poveikiui.
Be to, sergantieji ŽIV, užsikrėtę bakterijomis M. tuberculosis yra jautresni daug rimtesniam tuberkuliozės vaistų šalutiniam poveikiui.
Todėl sergančius ŽIV, kartu su vaistais nuo tuberkuliozės vartojančius antiretrovirusinius vaistus, turėtų toliau stebėti gydytojas, kad būtų išvengta mirtino šalutinio poveikio.
Jiems taip pat gali reikėti koreguoti dozę, atsižvelgiant į jų kūno būklę.