Amilazės fermento funkcija virškinant |

Sudėtingai virškinimo sistemai reikia daugybės fermentų, kad organizmas įsisavintų maistines medžiagas, ir vienas iš jų yra fermentas amilazė. Pažiūrėkite, kokia yra amilazės fermento funkcija virškinant!

Kas yra amilazė?

Amilazė yra virškinimo fermentas, veikiantis maisto krakmolą. Fermentas amilazė atlieka svarbią funkciją skaidant maistą į mažesnes angliavandenių molekules.

Žmogaus kūnas paprastai gamina fermentus dviejose vietose, būtent seilių liaukose burnoje (seilių amilazė) ir kasoje (kasos amilazėje).

Amilazės fermento funkcija

Pagrindinė amilazės fermento funkcija virškinant – skaidyti glikozidinius ryšius krakmolo molekulėse. Tai yra, šie virškinimo fermentai paverčia angliavandenių maistines medžiagas į paprastą cukrų.

Be to, amilazė skirstoma į tris tipus, būtent:

  • alfa amilazė,
  • beta amilazė ir
  • gama amilazė.

Šie trys amilazės fermentai veikia skirtingą angliavandenių molekulės dalį. Žiūrint pagal vietą, kurioje jis gaminamas, pateikiami keli šio virškinimo fermento vaidmenys.

Seilių amilazė

Seilių amilazė yra fermentas, kurį gamina jūsų burnoje esančios seilių liaukos. Šis fermentas pradeda maisto virškinimo procesą, skaidydamas krakmolą kramtant.

Tada amilazė šiuos maisto fragmentus pavers maltoze (mažesnio tipo angliavandeniais). Jei krakmolingas maistas, pvz., ryžiai ar bulvės, pradeda trūkinėti burnoje, išsilaisvinus maltozei galite pajusti nedidelį saldų skonį.

Kasos amilazė

Tiesą sakant, kasa gamina apie 40% fermento amilazės, kuri atlieka svarbią funkciją virškinant maistą.

Iš pradžių šis fermentas užbaigs angliavandenių virškinimą ir gamins gliukozę. Gliukozė yra maža molekulė, kuri absorbuojama kraujyje ir pernešama visame kūne.

5 dažni virškinimo sutrikimų simptomai ir galimos priežastys

Patikrinkite amilazės fermento lygį

Atsižvelgiant į tai, kad amilazės fermentas atlieka svarbią funkciją organizme, kartais reikia žinoti šio virškinimo fermento lygį atliekant kraujo amilazės tyrimą.

Amilazės testas dažniausiai naudojamas diagnozuoti ir stebėti ūminį ar lėtinį pankreatitą (kasos uždegimą), taip pat kitas kasos problemas.

Šis tyrimas taip pat gali būti naudojamas kartu su lipazės tyrimu, siekiant nustatyti kasos ligą.

Jūsų gali būti paprašyta atlikti šį tyrimą, jei pajutote keletą kasos sutrikimų simptomų ir kitų virškinimo problemų, tokių kaip:

  • pykinimas ar vėmimas,
  • stiprus pilvo skausmas,
  • karščiavimas ir
  • apetito praradimas.

Ligos dėl amilazės problemų

Jei amilazė yra normalioje ribose, tai reiškia, kad šis fermentas tinkamai atliks savo funkciją. Tačiau per didelis amilazės kiekis gali rodyti organizmo problemą. Žemiau pateikiamos ligos, turinčios įtakos fermento amilazės kiekiui.

1. Kasos liga

Paprastai didelis amilazės kiekis kraujyje gali būti kasos problemos, pvz., ūminio pankreatito, požymis.

Amilazės kiekis kraujyje dažnai būna 4-6 kartus didesnis nei įprastai sergant ūminiu pankreatitu. Šis padidėjimas gali pasireikšti praėjus 4–8 valandoms po kasos pažeidimo.

Tiesą sakant, šis amilazės kiekis gali ir toliau didėti, kol priežastis bus visiškai pašalinta. Gydant amilazės kiekis sumažės ir pradės normaliai veikti, kad atliktų virškinimo proceso funkciją.

Be ūminio pankreatito, kitos kasos problemos, galinčios turėti įtakos amilazės fermento kiekiui, yra šios:

  • lėtinis pankreatitas,
  • kasos ascitas,
  • pseudocista arba
  • kasos trauma.

2. Problemos su seilėmis

Viena iš ligų, pažeidžiančių seiles ir turinčių įtakos amilazės fermento kiekiui, yra parotitas. Teigiama, kad parotitas padidina S tipo izoamilazę dėl kelių dalykų, tokių kaip:

  • seilių liaukų trauma arba operacija,
  • kaklo srities spinduliuotė, pažeidžianti paausinę liauką, ir
  • seilių latakų akmenys.

Seilių liaukos gali būti pažeistos ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kuris perėjo į lėtinę stadiją. Priežastis ta, kad kai kurių alkoholizmu sergančių pacientų amilazės koncentracija seilių seilių sudėtyje yra tris kartus didesnė nei įprasta.

3. Inkstų ir kepenų ligos

Ne tik kasos ligos, sutrikusi inkstų ir kepenų veikla taip pat turi įtakos amilazės kiekiui, o tai, žinoma, gali sutrikdyti šio fermento veiklą.

Pavyzdžiui, inkstų nepakankamumas gali sukelti S ir P tipo izoamilazės padidėjimą. Tuo tarpu kepenų liga (kepenys) dėl hepatito ar cirozės gali sukelti tą patį amilazės šuolį.

4. Žarnyno sutrikimai

Žarnyno sutrikimai, įskaitant apendicitą, peritonitą ir žarnyno nepraeinamumą, paprastai sukelia padidėjusį amilazės kiekį.

Taip yra dėl padidėjusios amilazės absorbcijos iš žarnyno spindžio. Tuo tarpu perforacija (skylės susidarymas) žarnyne yra susijusi su žarnyno turinio nutekėjimu į pilvaplėvę (organo sienelės membraną), o tai sukelia uždegimą.

Ši būklė taip pat leidžia absorbuoti amilazę per uždegiminę pilvaplėvę. Dėl to atsiranda hiperamilazemija (didelis amilazės kiekis).

5. Kiti sutrikimai

Be jau minėtų ligų, yra keletas sąlygų, kurios taip pat gali sukelti amilazės kiekį kraujyje, būtent:

  • gastroenteritas (skrandžio gripas),
  • opaligė,
  • cholecistitas,
  • makroamilazemija,
  • negimdinis nėštumas ir
  • tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.

Jei turite klausimų dėl amilazės fermento funkcijos ir susijusių problemų, kreipkitės į gydytoją.