Beveik visi yra patyrę stresą. Triukšminga baimė, nerimas ir nerimas, kurį sukelia stresas, gali būti nepakeliami ir jaustis taip, lyg jie niekada nesibaigs. Dėl šios priežasties daugelis žmonių jaučiasi patyrę depresiją. Tiesą sakant, kuo skiriasi stresas ir depresija?
Kuo skiriasi stresas ir depresija?
Stresą ir depresiją pasauliečiai dažnai vartoja kaip vienas kitą keičiančius terminus. Tiesą sakant, stresas ir depresija turi esminį skirtumą.
Stresas dažniausiai prasideda nuo to, kad jautiesi priblokštas dėl didelio spaudimo iš išorės ir žmogaus viduje, kuris truko pakankamai ilgai.
Kai patiriate stresą, jūsų kūnas skaito priepuolį ar grasinimą. Pavyzdžiui, kitą savaitę turite padaryti darbo projekto pristatymą. Kaip savisaugos mechanizmas, organizmas gamins įvairius hormonus ir chemines medžiagas, tokias kaip adrenalinas, kortizolis ir norepinefrinas.
Dėl to pajusite energijos ir koncentracijos padidėjimą, todėl galėsite efektyviai reaguoti į streso šaltinius. Kūnas taip pat automatiškai išjungs nereikalingas kūno funkcijas, tokias kaip virškinimas.
Tačiau jei stresas atsiranda nepageidaujamu metu, dėl streso smegenys gali užtvindyti organizmą hormonais adrenalinu, kortizoliu ir norepinefrinu. Dėl to nuolat jaučiatės pasiutęs, nerimastingas ir neramus.
Tuo metu kraujas tekės į kūno dalis, kurios yra naudingos fiziškai reaguoti, pvz., pėdas ir rankas, kad sumažėtų smegenų funkcija. Štai kodėl daugeliui žmonių streso metu sunku aiškiai mąstyti.
Priešingai nei stresas, depresija yra psichinė liga, kuri neigiamai veikia sergančiojo nuotaiką, jausmus, ištvermę, apetitą, miego įpročius ir koncentracijos lygį.
Depresija nėra nelaimingo atsitikimo ar charakterio ydų požymis. Depresija nėra įprastas susirgimas, pavyzdžiui, stresas ar panika. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažniausiai jaučiasi nusivylę arba motyvuoti, nuolat jaučiasi liūdni ir nesėkmingi, lengvai pavargs.
Ši būklė gali trukti šešis mėnesius ar ilgiau. Taigi žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, paprastai sunku atlikti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, dirbti, valgyti, bendrauti, mokytis ar įprastai vairuoti.
Na, o stiprus stresas, kuris nėra nedelsiant gydomas, gali išsivystyti į lėtinius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija. Net kai kuriais atvejais depresijos simptomai gali pasireikšti be streso.
Streso ir depresijos simptomų skirtumai
Stresas gali patirti bet ką, įskaitant mokyklinio amžiaus vaikus. Paprastai stresą patiriantys žmonės yra linkę patirti šiuos simptomus.
- Sunku užmigti
- Atminties sutrikimai
- Koncentracijos sutrikimai
- Dietos pokyčiai
- Lengvai supyksta ir įsižeidžia
- Dažnai nervingas arba neramus
- Jaučiasi priblokštas darbo mokykloje ar biure
- Bijo, kad nepavyks gerai atlikti užduočių
Kita vertus, depresijos požymiai yra daug sudėtingesni nei streso simptomai. Jo atsiradimas taip pat gali būti laipsniškas, todėl sunku iš tikrųjų suprasti, kada pirmą kartą užklumpa depresija. Čia pateikiami įvairūs depresijos simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia.
- Pasitraukimas iš socialinių ir šeimos ratų
- Liūdna, tarsi nebėra vilties
- Entuziazmo, motyvacijos, energijos ir ištvermės praradimas
- Sunku priimti sprendimą
- Valgykite mažiau arba daugiau nei įprastai
- Miegokite trumpiau arba ilgiau nei įprastai
- Sunku susikaupti
- Sunku prisiminti
- Jaučiasi kaltas, nesėkmingas ir vienišas
- Nuolatos neigiamos mintys
- Lengvai nusivilia, supyksta ir įsižeidžia
- Sunku atlikti kasdienę veiklą
- Prarasite susidomėjimą dalykais, kurie jums paprastai patinka
- Turint minčių apie savižudybę
Kai patiriate stresą, tiksliai žinote, kas jį sukelia ir su kuo susiduriate. Paprastai tai yra susiję su iššūkiais, su kuriais susiduriate kasdien, pvz terminas darbo, finansinių sąskaitų ar buities reikalų.
Tačiau kartais stresas gali kilti ir iš vidaus, sukeltas vaizduotės ar neaiškių minčių, todėl atsiranda blogi scenarijai, kurie nebūtinai įvyksta. Paprastai tai išnyks, kai praeis įvykis, dėl kurio nerimavote.
Tuo tarpu depresija palieka jus bejėgius žinoti, kokie jūsų rūpesčiai. Simptomai gali pasireikšti neatsižvelgdami į konkrečią situaciją. Depresija gali apriboti jūsų, kaip žmogaus, veiklą.
Kokie pavojai gresia, jei depresija nėra gydoma?
Nenuvertinkite ir neleiskite depresijos nepastebėti, nes jos padariniai yra labai pavojingi. Įvairūs tyrimai atskleidė labai glaudų ryšį tarp depresijos ir kepenų ligų bei širdies nepakankamumo.
Be to, tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dėl drastiškų mitybos pokyčių ir mankštos stokos turi 58 % didesnę tikimybę nutukti.
Jei rimtai negydoma, depresija jauname amžiuje gali sumažinti smegenų galimybes ir padidinti Alzheimerio ligos bei insulto riziką.
Kai kuriais atvejais tie, kurie susirgo didžiule depresija, linkę bandyti baigti savo gyvenimą savižudybe. Tada laikas rimtai žiūrėti į stresą ir depresiją. Pripažinkite skirtumą tarp šių dviejų ir susitvarkykite su stresu bei depresija, kol dar ne vėlu.
Kaip susidoroti su depresija
Jei pastebėjote, kad esate prislėgtas, turite nedelsdami imtis veiksmų. Depresija yra liga, kurią galima išgydyti tinkamai gydant.
Tačiau vienas depresijos neišgydysi. Jums reikia kitų pagalbos. Pabandykite konsultuotis su psichologu ar psichiatru. Taip pat galite būti nukreipti į įvairius gydymo būdus, tokius kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir psichoterapija.
Gydymas antidepresantais ir raminamaisiais vaistais gali padėti susidoroti su nerimu ar paskendusiu liūdesiu.
Migdomieji vaistai taip pat gali būti siūlomi tiems, kurie kenčia nuo nemigos ar miego sutrikimų. Atminkite, kad depresija nėra jūsų kaltė, bet jūs galite su ja kovoti. Sąžiningai papasakokite apie savo situaciją artimiausiems žmonėms, kad jie galėtų jums padėti ir greičiau pasveikti.