Nors autoimuninės ligos nėra tokios populiarios kaip kitos sveikatos problemos, jos yra būklės, kurios gali sukelti organų pažeidimus, kurie gali būti mirtini, jei nekontroliuojami. Deja, mažai kas žino, kas yra autoimuninė liga. Tiesą sakant, šią sveikatos problemą, kaip ir kitas ligas, galima lengviau išgydyti, jei diagnozuojama anksti. Kad būtų aišku, aš paaiškinsiu viską apie autoimunitetą, ką jums reikia žinoti.
Kas yra autoimuninė liga?
Autoimuninė liga yra būklė, kai imuninė sistema (imunine) negali atlikti įprastų savo funkcijų. Tuo tarpu imuninė sistema yra atsakinga už kovą su virusų, bakterijų ir kitų svetimkūnių infekcijomis. Dėl šio gedimo imuninė sistema puola kūną ir sukelia ligas.
Ši būklė apima lėtines ligas, kurios palaipsniui gali sutrikdyti sveikatą. Didelėje autoimuninėje grupėje yra apie 80 ligų su skirtingais simptomais. Tačiau apskritai ši liga skirstoma į dvi kategorijas:
- Specifinė autoimuninė liga, pažeidžia tik vieną kūno organą, pavyzdžiui, vitiligo, kuris pažeidžia tik odą
- Sisteminė autoimuninė liga, pažeidžia visus kūno organus, pavyzdžiui, vilkligę ir reumatoidinį artritą
Nors tai gali užpulti bet ką, pranešama, kad 80% žmonių, kurie tai patiria, yra moterys.
Ankstyvieji autoimuninės ligos simptomai
Autoimuninės ligos yra sveikatos problemos, kurios vystosi labai lėtai. Tai yra, šį sveikatos sutrikimą jo atsiradimo pradžioje dažnai sunku diagnozuoti. Simptomai yra panašūs į kitų ligų, todėl sunku atpažinti.
Be to, šis imuninės sistemos sutrikimas taip pat gali sukelti įvairias ligas. Todėl simptomai negali būti apibendrinti.
Kasdieninėje reumatologo praktikoje susiduriu su dažniausiai pasitaikančiais simptomais. Žinoma, pasireiškę simptomai taip pat skiriasi priklausomai nuo ligos tipo, pavyzdžiui:
Lupus
Vilkligė yra autoimuninė liga, kuriai būdingi šie ankstyvieji simptomai.
- Lėtinis sąnarių skausmas
- Dažnas pienligė
- Plaukų slinkimas
- Sunkiai išgydomi odos sutrikimai
- Pasikartojantis karščiavimas
- Blyškus
Jei nebus nedelsiant gydomas, kūnas patirs gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip smegenys, inkstai, plaučiai ir širdis, pažeidimus.
Reumatoidinis artritas
Šio tipo autoimuninės ligos pažeidžia viso kūno sąnarius, ypač rankas. Pirmieji simptomai yra pirštų skausmas ir sustingimas, ypač ryte. Jei negydoma nedelsiant, ši liga gali sukelti negrįžtamus sąnarių pažeidimus ir deformacijas.
Ankilozuojantis spondilitas
Ankilozuojantis spondilitas dažniau pasireiškia jauniems vyrams. Pradinis simptomas yra nugaros skausmas, ypač ryte ir palengvės po fizinės veiklos.
Tačiau jei nebus gydoma nedelsiant, dėl šios būklės slanksteliai sulips kaip bambukai. Dėl to kaulai sustingsta, todėl sunku pasilenkti.
Sklerodermija
Jo atsiradimo pradžioje sklerodermija dažniausiai pasižymi odos sukietėjimu ir sustorėjimu. Dėl to oda tampa stangresnė ir blizgesnė.
Be to, kiti dažnai pasireiškiantys simptomai yra odos spalvos pasikeitimas atšalus orams. Būklei progresuojant, laikui bėgant atsiras randų audinys tokiuose organuose kaip plaučiai ir inkstai. Dėl to organų nepakankamumas yra neišvengiamas.
Sjogreno sindromas
Šiai autoimuninei ligai dažniausiai būdingi tokie simptomai kaip silpnumas, sąnarių skausmas, akių ir burnos sausumas. Negydomas Sjogreno sindromas gali pažeisti akis ir dantis, taip pat kitus organus, tokius kaip inkstai ir plaučiai.
Autoimuninių ligų priežastys
Iki šiol tiksli šios sveikatos problemos priežastis nebuvo nustatyta. Tačiau vienas iš veiksnių, turinčių įtakos šios ligos atsiradimui, yra genetiniai elementai.
Žmonės, kurių šeimoje yra buvę autoimuninių ligų, dažniau susirgs šia sveikatos problema. Tačiau ne visi žmonės, kurių tėvai sirgo šia liga, kenčia nuo imuninės sistemos problemų.
Manoma, kad ne tik genetiniai veiksniai, bet ir bakterinės bei virusinės infekcijos sukelia imuninės sistemos sutrikimus. Kita teorija taip pat teigia, kad tam tikrų cheminių medžiagų poveikis sukelia ligų, kurios puola imuninę sistemą, atsiradimą.
Kaip gydytojai diagnozuoja autoimunines ligas?
Šios ligos diagnozavimo procesas negali būti atliktas iš karto. Diagnozei nustatyti reikia ilgo ir nuolatinio proceso.
Taip yra todėl, kad liga vystosi labai lėtai, o pasireiškiantys simptomai nėra tipiški. Tai reiškia, kad ligos simptomai yra panašūs į kitų ligų simptomus.
Be to, simptomai taip pat labai įvairūs, priklausomai nuo priežasties. Paprastai patariu pacientui, jei reikia, atlikti pilnus laboratorinius ir kitų gyvybiškai svarbių organų tyrimus.
Ar galima išgydyti autoimunines ligas?
Šį klausimą dažnai užduoda pacientai, susidūrę su autoimuninėmis ligomis. Neketinant gąsdinti, iki šiol nebuvo rasta vaisto, galinčio išgydyti autoimunines ligas.
Tačiau nenusiminkite, tinkamai gydant autoimunines ligas galima kontroliuoti ir simptomus sumažinti. Yra tam tikrų vaistų, kuriuos galima vartoti, kad galėtumėte atlikti įprastinę veiklą.
Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą, kad būklė nepablogėtų.
Pavyzdžiui, yra dviejų tipų reumatoidinio artrito gydymas:
- Vaistų vartojimas simptomams palengvinti, pvz., skausmą malšinančių vaistų
- Vaistų vartojimas ligos eigai paveikti arba sulėtinti, pvz., metotreksatas, azatioprinas ir kt.
Paprastai gydytojas koreguoja skiriamo vaisto tipą atsižvelgdamas į įvairius aspektus, pavyzdžiui:
- Patirti simptomai
- Sergantys organai
- Ligos sunkumas
- Ar tu nėščia ar ne?
Daugeliu atvejų, su kuriais susidūriau, vidutinis autoimuninis pacientas vėlavo gauti antros klasės vaistus ir vartojo tik skausmą malšinančius vaistus. Dėl to atvykę pacientai yra gana sunkios būklės.
Ar yra būdas išvengti autoimuninių ligų?
Prevencija visada geriau nei gydymas. Tačiau gana sunku išvengti autoimuninių ligų, nes tiksli priežastis nežinoma.
Tačiau kai kurios pastangos, kurias galima padaryti, yra šios:
- Išlaikyti idealų kūno svorį
- Nerūkyti
- Užkirsti kelią įvairioms kūno infekcijoms, kurias sukelia bakterijos ar virusai
- Palaikyti normalų vitamino D kiekį kraujyje
Ką daryti, kai autoimuninis testas yra teigiamas?
Mano patarimas: turite išlikti ramūs, kai gydytojas diagnozuoja teigiamą autoimuninę ligą. Stenkitės reguliariai tikrinti būklę gydančiam gydytojui.
Be to, taip pat svarbu pradėti diegti sveiką gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, valgyti sveiką maistą, reguliariai mankštintis ir mažinti stresą.
Atminkite, kad nesigundykite gydymo metodais, kurie neturi mokslinių įrodymų. Verčiau sužinokite apie savo ligą iš atitinkamo gydytojo arba patikimo šaltinio.