Šiuo metu yra daug mitybos programų ir mitybos modelių, kuriais galite gyventi, vienas iš jų yra vegetariškas. Kaip atrodo vegetariška dieta? Peržiūrėkite šią informaciją apie vegetarus.
Kas yra vegetarai?
Vegetarizmas yra dieta, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas augalinio maisto vartojimui.
Paprastai žmonės, kurie laikosi šios dietos, vengs maisto produktų, pagamintų iš gyvūnų, nesvarbu, ar tai jautiena, paukštiena, kiauliena, ir jūros gėrybės. Tačiau šios dietos apribojimai kiekvienam žmogui gali skirtis.
Turite žinoti, kad yra keletas vegetarų rūšių, turinčių skirtingas sąlygas. Žemiau yra sąrašas.
- Lakto-vegetarai: Dėl šios dietos gyvūnų mėsa ir kiaušiniai tampa tabu, tačiau vis tiek leidžiama vartoti pieno produktus. Žmonės, kurie laikosi šio modelio, vis dar valgo sūrį, sviestą, jogurtą ar ledus.
- Ovo-vegetaras: ja gyvenančių žmonių nevalgo mėsos ir pieno produktų, bet vis tiek valgo kiaušinius.
- Lakto-ovo vegetarai: Ši dieta yra lakto-vegetarų ir ovo-vegetarų mišinys. Laikydamiesi šios dietos galite valgyti pieno ir kiaušinių produktus, bet ne mėsos.
- Pescatarai: Šis modelis nevalgo raudonos mėsos, vištienos, pieno produktų ir kiaušinių produktų, tačiau vis tiek leidžia vartoti jūros gėrybes, tokias kaip žuvis ir kita jūros biota.
- Veganai: tokių, kurie tikrai nevalgo visų gyvulinės kilmės produktų, reikėtų valgyti tik daržoves. Negalima valgyti raudonos mėsos, vištienos, jūros gėrybių ir produktų, kuriuose jų yra. Tai medus, želatina ir kregždės lizdas.
Be to, dar yra lanksti dieta – dieta, leidžianti tam tikru laiku ar periodu vartoti gyvūninės kilmės produktus.
Tačiau dažniausiai tokiu būdu užsiima žmonės, neseniai perėję prie vegetariškos mitybos, arba pacientai, turintys tam tikrų sveikatos problemų.
Ar būti vegetaru sveikiau?
Tiesą sakant, daugelis veiksnių verčia žmogų apsispręsti tapti vegetaru.
Žvelgiant iš sveikatos perspektyvos, manoma, kad augalinė dieta yra būdas sumažinti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip prostatos vėžys, gaubtinės žarnos vėžys, 2 tipo diabetas ir aukštas kraujospūdis, riziką.
Pats augalinis maistas turi daug aukštos kokybės maistinių medžiagų. Jei elgsitės teisingai, ši dieta gali pagerinti bendrą sveikatą.
Kitas privalumas – vegetarai gali padėti kontroliuoti svorį. Tai tikrai gera žinia tiems, kurie nori pasiekti idealų kūno svorį.
Maža to, kai kurie žmonės imasi augalinės dietos, nes nori prisidėti prie aplinkos gerinimo.
Svarbu pažymėti, kad auginant gyvulininkystę gali padidėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios turi įtakos visuotiniam atšilimui ir turi įtakos klimato kaitai, vandens ir energijos poreikiams bei dideliems gamtos išteklių mažinimui.
Kiti pasirenka tokį gyvenimo būdą kaip pagarbą artimiesiems, kad sukurtų rūpestingesnį ir humaniškesnį pasaulį.
Rizika laikantis augalinės dietos
Nors vegetariška mityba paprastai yra protingas pasirinkimas sveikatai, turėtumėte atsižvelgti ir į kai kurias gyvūninės kilmės maisto nevalgymo pasekmes.
Viena iš jų yra įvairių svarbių maistinių medžiagų trūkumas, kurių, deja, galite rasti tik mėsoje arba labai mažais kiekiais augaliniuose maisto šaltiniuose.
Dauguma vegetarų kenčia nuo mitybos trūkumo, įskaitant:
- geležies trūkumas,
- kalcio trūkumas,
- vitamino D trūkumas,
- vitamino B12 trūkumas,
- baltymų trūkumas ir
- omega-3 riebalų rūgščių trūkumas.
Vegetarai gali papildyti šiuos mitybos poreikius vartodami maisto papildus. Be to, jūs taip pat turite atsižvelgti į savo smegenis ir apeiti ribotus maisto šaltinius.
Neleiskite, nes negalite valgyti gyvulinio maisto, nekeičiate savo kasdienės mitybos ir norite valgyti tik tą patį.
Be to, vegetarai paprastai turi skirti daugiau laiko savo mitybai koreguoti. Taip yra todėl, kad jie turi ruošti maistą ir būti atsargūs nustatydami meniu bei pirkdami ingredientus.
Kad nebūtų prastos mitybos, kai gyvenate vegetariškai
Šaltinis: Cooking Light Siekdami maksimalių rezultatų, rinkitės įvairų sveiką augalinį maistą ir gausinkite įvairovę.
Daugybė maisto produktų, kuriuos galite pasirinkti įtraukti į savo racioną. Kai kurie pasirinkimai yra vaisiai ir žalios daržovės, ankštiniai augalai, riešutai ir nesmulkinti grūdai.
Jei gyvenate vegetariškai, tai reiškia, kad taip pat sumažinsite svarbių maistinių medžiagų, kurių yra daugelyje gyvūninės kilmės produktų, suvartojimą.
Todėl turėtumėte daugiau dėmesio skirti maistinių medžiagų, kurių reikia laikytis, pavyzdžiui, vitamino D, vitamino B12, baltymų, omega-3 rūgščių ir mineralų cinko (cinko), kalcio ir geležies, suvartojimui.
Pasirinkite augalus, kuriuose yra daug šių maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, jei dažniausiai kalcio gaunate iš pieno produktų, galite jį pakeisti daržovėmis.
Kai kurios daržovės, tokios kaip lapiniai kopūstai, brokoliai, vaisių sultys ir spirituotas augalinis pienas, gali būti geri kalcio šaltiniai. Norėdami pakeisti omega-3 riebalų rūgštis iš žuvies ir kiaušinių, galite rinktis tokius šaltinius kaip avokadų ar rapsų aliejus.
Jei nerimaujate, kad pajusite jų trūkumą, jei reikia, papildų vartojimas gali būti sprendimas, kaip patenkinti tam tikras maistines medžiagas. Tačiau vėlgi, prieš renkantis ir vartojant papildus reikėtų pasitarti su gydytoju.
Jei norite, kad vegetariška dieta būtų veiksmingesnė, tiems iš jūsų, kurie pradeda laikytis vegetariškos dietos, gali prireikti dirbti su dietologu ir nustatyti dienos racioną.