Galbūt pajutote, kad jūsų rankos, galva ar kitos kūno dalys staiga dreba ar dreba. Jei taip, gali būti, kad toje galūnėje drebulys. Taigi, ką tiksliai reiškia drebulys ir kokios yra šios būklės priežastys? Ar ši būklė pavojinga jūsų sveikatai? Norėdami gauti visą informaciją, peržiūrėkite šią apžvalgą.
Kas yra drebulys?
Drebulys yra ritmiški (ritminiai) raumenų susitraukimai, kurie yra nevalingi arba nekontroliuojami ir sukelia drebančius judesius vienoje ar keliose kūno vietose. Šis judėjimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia rankose. Tačiau rankos, kojos, galva, kūnas ir net balsas taip pat gali nevaldomai vibruoti.
Šie drebantys judesiai gali atsirasti ir išnykti nuolat savaime. Esant tokiai būklei, drebulys yra nekenksmingas ir nerodo rimtos sveikatos būklės.
Tačiau šis drebantis judesys gali sukelti jums nepatogumų, netgi apsunkinti kasdienes veiklas, tokias kaip rašymas, vaikščiojimas, gėrimas iš stiklinės ir pan. Tiesą sakant, sunkiomis sąlygomis drebulys taip pat gali pablogėti ir būti kitos ligos požymis ar simptomas.
Tremoras dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau drebulys taip pat gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant vaikus, tiek vyrus, tiek moteris. Tam tikromis sąlygomis drebulys taip pat gali būti perduodamas iš tėvų vaikams su 50 procentų rizika.
Įvairios drebėjimo priežastys, kurias galite patirti
Dažna tremoro priežastis yra smegenų dalies, kuri kontroliuoja raumenis ar judesius visame kūne, arba tam tikrų kūno dalių, pavyzdžiui, rankų ar pėdų, problema. Daugumos tipų tiksli judėjimo kontrolės praradimo priežastis nežinoma. Tačiau kai kurios šios būklės rūšys gali atsirasti dėl paveldimumo.
Be to, kaip pranešė NHS, nesunkiomis sąlygomis rankų, galvos ar kitų kūno dalių drebėjimas dažnai atsiranda dėl senėjimo arba streso, nuovargio, nerimo ir pykčio. Ši būklė taip pat dažna išgėrus kofeino turinčio gėrimo (arbatos, kavos ar sodos) arba rūkant ir pajutus didelį karštį ar šaltį.
Esant sunkioms būklėms, drebėjimą gali sukelti ir kitos sąlygos arba kaip tam tikrų ligų, ypač su nervų sistemos sutrikimų, simptomas. Štai keletas iš šių sąlygų ir ligų:
- Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas ir trauminis smegenų sužalojimas.
- Tam tikrų vaistų, pvz., vaistų nuo astmos, amfetaminų, kofeino, kortikosteroidų ir vaistų, vartojamų nuo tam tikrų psichikos ir neurologinių sutrikimų, vartojimas.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu arba apsinuodijimas gyvsidabriu.
- Hipertiroidizmas, kuris yra būklė, kai skydliaukė yra pernelyg aktyvi.
- Kepenų nepakankamumas arba inkstų nepakankamumas.
Drebėjimo tipai
Drebulys yra kelių tipų, atsižvelgiant į tai, kada atsiranda drebulys ir būklės priežastis arba kilmė. Toliau pateikiami drebėjimo tipai, atsižvelgiant į atsiradimo laiką:
- Poilsio tremoras, ty kūno drebulys, atsirandantis ilsintis arba atsipalaidavus, pavyzdžiui, kai rankos remiasi ant kelių. Šis drebulys dažnai paveikia rankas ar pirštus ir būdingas Parkinsono liga sergantiems žmonėms.
- Veiksmo drebulys, kuris atsiranda žmogui atliekant tam tikrus kūno judesius. Dauguma kūno drebėjimo patenka į šį tipą.
Tuo tarpu drebėjimo tipai, pagrįsti įvykio priežastimi ar kilme, yra šie:
- Esminis tremoras, yra labiausiai paplitęs tipas. Ši būklė dažniausiai jaučiama rankose, bet gali atsirasti ir ant galvos, liežuvio ir pėdų. Priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ši būklė yra susijusi su paveldimumu.
- Fiziologinis tremoras, yra tokia, kokia gali atsirasti šiaip sveikiems žmonėms. Ši būklė nelaikoma liga, bet yra normalus reiškinys, atsirandantis dėl ritmingos kūno veiklos, tokios kaip širdies plakimas ir raumenų veikla.
- distoninis tremoras, yra tipas, kuris dažnai pasireiškia žmonėms, kurie patiria distoniją, tai yra raumenų susitraukimo sutrikimas. Jis gali paveikti bet kurį kūno raumenį ir paprastai sukelia sukimąsi ir pasikartojančius judesius.
- Smegenėlių drebulys, kuriems būdingi lėti kratymo judesiai, kuriuos dažniausiai sukelia smegenėlių (smegenėlių) pažeidimas dėl išsėtinės sklerozės, smegenų auglio ar insulto.
- Parkinsono drebulys, yra dažnas Parkinsono ligos simptomas, nors ne visi sergantieji patirs drebulį. Paprastai simptomai yra vienos ar abiejų rankų drebėjimas ramybės būsenoje, kuris gali paveikti smakrą, lūpas, veidą ir kojas.
- Psichogeninis tremoras, dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Šio tipo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažnai atsiranda staiga ir gali paveikti bet kurią kūno dalį.
- Ortostatinis tremoras, yra retas sutrikimas, kuriam būdingi greiti raumenų susitraukimai kojose stovint. Paprastai šiam simptomui būdingas nestabilumo ar pusiausvyros jausmas stovint, kad sergantysis tuoj pat nori sėdėti ar vaikščioti. Šio tipo priežastis nėra žinoma.
Kaip įveikti ar pašalinti drebulį?
Žmonėms, kuriems yra drebulys, gali nereikėti tam tikrų vaistų ar vaistų, ypač jei simptomai yra lengvi. Tačiau kai kuriais rimtesniais atvejais, drebinant rankas, kojas, galvą ar kūną, priklausomai nuo priežasties, gali prireikti gydymo.
Paprastai drebulys, kurį sukelia tam tikros sveikatos būklės, pagerės arba išnyks, kai bus gydoma pagrindinė liga. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, vaistai nuo Parkinsono ligos, tokie kaip levodopa ar karbidopa, gali padėti sumažinti drebėjimą.
Tuo tarpu, jei drebulį sukelia tam tikrų vaistų vartojimas, vaisto vartojimo nutraukimas gali būti būdas atsikratyti patirto drebulio.
Kalbant apie drebėjimą dėl nežinomos priežasties, gydytojai paprastai skiria tam tikrą gydymą, kad palengvintų patirtus simptomus. Štai keletas vaistų ar gydymo būdų, kaip gydyti drebulį rankose, pėdose, galvoje ar kitose kūno vietose, kurių priežastis nežinoma:
Beta adrenoblokatoriai
Paprastai vartojami aukštam kraujospūdžiui gydyti, beta blokatoriai, tokie kaip propranololis (Inderal), kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti esminį tremorą. Kiti beta blokatoriai, kurie gali būti naudojami, yra atenololis (Tenormin), metoprololis (Lopressor), nadololis ir sotalolis (Betapace).
Vaistai nuo traukulių
Prieštraukuliniai vaistai, tokie kaip primidonas, gali būti veiksmingi pacientams, kuriems yra esminis tremoras ir kurie nereaguoja į beta blokatorius. Be to, gydytojas gali skirti kitų vaistų nuo traukulių, būtent gabapentiną ir topiramatą. Tačiau kai kurie vaistai nuo traukulių taip pat gali sukelti drebulį, todėl dėl šių vaistų vartojimo visada pasitarkite su gydytoju.
Raminamieji
Raminamieji vaistai, tokie kaip alprazolamas ir klonazepamas, taip pat gali padėti gydyti drebulius, kuriuos pablogina įtampa ar nerimas. Tačiau šie vaistai turėtų būti vartojami ribotai, o ne ilgą laiką dėl galimo šalutinio poveikio, pvz., mieguistumo, prastos dėmesio koncentracijos, prastos kūno koordinacijos, fizinės priklausomybės.
Botox injekcijos
Injekcija botulino toksinas (Botox) gali būti naudingas gydant tam tikrų tipų drebulį, pvz., distoninį tremorą, taip pat balso ir galvos drebėjimą, kuris nereaguoja į vaistus. Botox injekcijos gali sumažinti tokio tipo drebėjimą mažiausiai tris mėnesius. Tačiau toks gydymas taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, raumenų silpnumą ar užkimimą ir rijimo pasunkėjimą.
Operacija
Esant stipriam drebėjimui, kuris nepagerėja vartojant vaistus, gali būti pasirinkta operacija arba operacija. Šiai būklei gydyti dažniausiai naudojami chirurginių procedūrų tipai gilus smegenų stimuliavimas (DBS), o tai daroma retai, būtent talamotomija.
DBS implantai arba elektrodai implantuojami chirurginiu būdu, kad būtų siunčiami aukšto dažnio elektriniai signalai į talamą – smegenų struktūrą, kuri koordinuoja ir kontroliuoja kelis nevalingus judesius. Šis metodas dažnai taikomas esencialiniam tremorui, Parkinsono ligai ir distonijai gydyti. Laikinas talamotomija yra operacija, kurios metu pašalinama nedidelė talamo dalis.
Terapija
Be pirmiau minėtų medicininių procedūrų, kai kuriems drebuliams kenčiantiems asmenims gali prireikti fizinės terapijos (fizioterapijos), kalbos terapijos ir darbo terapijos, kad būtų galima kontroliuoti jų būklę. Fizinė terapija gali padėti pagerinti raumenų kontrolę, funkciją ir jėgą atliekant fizinius pratimus.
Logopedas gali įvertinti ir padėti išspręsti kalbos, kalbos ir bendravimo problemas, įskaitant rijimą. Ergoterapija gali išmokyti naujų būdų, kaip atlikti kasdienę veiklą, kuri gali būti paveikta.
Kokie yra požymiai, kai reikia saugotis drebėjimo?
Dažni tremoro požymiai ir simptomai yra ritmiški judesiai, tokie kaip rankų, rankų, kojų, kamieno ar kitų kūno dalių drebėjimas. Jei ši būklė paveikia viršutinę kūno dalį, jūsų galva gali nevalingai drebėti ar linktelėti. Kalbant apie balso stygų ataką, atsirandantys požymiai ir simptomai dažniausiai būna vibruojančio balso forma.
Labai lengvas kūno drebėjimas paprastai yra normalus reiškinys. Ši būklė dažniausiai atsiranda, kai judinate tam tikras kūno dalis, pavyzdžiui, kai laikote ranką ar ranką, kuri ištiesta į priekį. Kūno dalių drebulys taip pat gali išryškėti senstant arba kai jaučiate stresą, nuovargį, nerimą, pyktį, karštį, šaltį arba pavartojus kofeino.
Tačiau drebulys gali tapti nenatūralus, jei atsiranda tam tikrų neįprastų simptomų. Štai keletas požymių ar simptomų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Laikui bėgant jis blogėja.
- Kūno dalys vis dar dreba net ramybės ar ramybės būsenoje.
- Įtakoja jūsų kasdienę veiklą, pavyzdžiui, sunku rašyti, gerti iš stiklinės ar naudoti indus, vaikščioti ir pan.
- Atsiranda daugiau nei vienoje kūno dalyje. Pavyzdžiui, nuo rankų, tada paveikti kojas, smakrą, lūpas ar kitas kūno dalis.
- Kiti simptomai atsiranda kartu su drebančiomis kūno dalimis, pavyzdžiui, sulenkta laikysena, lėtas judesys, netvirta ar klupstanti eisena ar kiti požymiai.
Jei atsiranda bet kuris iš aukščiau išvardytų neįprasto tremoro požymių ar simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ši būklė gali būti ženklas, kad turite sutrikimą ar kitą ligą, pvz., Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę ir kt.
Vėliau gydytojas nustatys jūsų drebėjimo priežastį, kad nustatytų tinkamą gydymą. Dėl diagnozės nustatymo gydytojas paprašys ligos istorijos ir atliks fizinę apžiūrą bei kelis tyrimo testus.
Testai gali skirtis ir paprastai atliekami siekiant pašalinti kitas sąlygas, kurios gali sukelti simptomus. Gali būti atliekami keli tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus, elektromiografiją, vaizdo tyrimus (KT nuskaitymą, MRT ar rentgeno spindulius) ar kitus tyrimus. Visada pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo gydymo pagal jūsų būklę.