Katalazės fermentas, svarbus organizmo metabolizmo proceso junginys

Žmogaus kūnas susideda iš daugybės sudėtingų komponentų, kurie yra tarpusavyje susiję. Viena iš svarbių dalių, užtikrinančių sklandų medžiagų apykaitą jūsų kūne, yra fermentas katalazė. Nors ir mažiau populiarus, šis fermentas atlieka labai svarbų vaidmenį jūsų organizmui. Nagi , čia sužinokite fermento katalazės funkciją ir vaidmenį.

Kas yra katalazės fermentas?

Katalazės fermentai yra molekulės, susidarančios iš baltymų, kurių pagrindinė funkcija yra katalizatorius. Katalizatorius yra procesas, skirtas pagreitinti įvairių cheminių procesų organizme reakcijas.

Šio fermento galima rasti beveik visuose gyvuose žemės daiktuose, nesvarbu, ar tai gyvūnai, augalai ir žmonės. Žmonėms šis fermentas randamas kepenyse.

Fermentas katalazė veikia skaidydamas vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį. Šis fermentas apsaugo nuo vandenilio peroksido kaupimosi organizme ir apsaugo organelius bei ląstelių audinius nuo laisvųjų radikalų.

Vandenilio peroksidas yra cheminis junginys, nuolat gaminamas įvairių medžiagų apykaitos reakcijų organizme. Vandenilio peroksido kaupimasis gali pakenkti organizmui, nes ši cheminė medžiaga gali atakuoti svarbias biochemines medžiagas, tokias kaip baltymai ir DNR.

Kokias funkcijas atlieka katalazės fermentas?

1. Kovoja su laisvaisiais radikalais

Jūsų kūnas gali būti veikiamas laisvųjų radikalų iš supančios aplinkos, tokių kaip saulės šviesa, radiacija, ozonas, cigarečių dūmai, transporto priemonių dūmai, oro tarša, pramoninės cheminės medžiagos, netgi maistas, kurį valgote ir geriate. Negana to, jūsų kūnas iš tikrųjų gamina laisvuosius radikalus dėl medžiagų apykaitos procesų organizme, pavyzdžiui, kai kvėpuojate, mankštinatės ir virškinate maistą.

Laisvieji radikalai yra cheminės molekulės, kurios yra nestabilios ir labai reaktyvios. Ši molekulė gali atakuoti įvairias kitas kūno molekules, tokias kaip lipidai, nukleino rūgštys ir baltymai, kaip pagrindinis taikinys. Jei leidžiama tęstis, laisvieji radikalai gali negrįžtamai pakenkti ląstelėms, baltymams ir DNR, dėl to sutrikdoma pusiausvyra organizme. Laisvųjų radikalų kaupimasis padarys jus jautresnius infekcijoms, sąnarių ligoms, širdies ir kraujagyslių ligoms bei psichikos sutrikimams. Laisvieji radikalai taip pat prisideda prie priešlaikinio senėjimo.

Na, čia reikalingas fermento katalazės vaidmuo. Katalazės fermentas kovoja su laisvųjų radikalų poveikiu organizme. Šis fermentas kenksmingus superoksido radikalus paverčia vandenilio peroksidu, kuris vėliau suyra į deguonį ir vandenį, naudingus organizmui.

2. Sumaišykite maisto ingredientus

Sintetiniai arba dirbtiniai katalazės fermentai yra ne tik naudingi organizmui, bet ir plačiai naudojami maisto pramonėje. Katalazės fermento derinys su kitais cheminiais junginiais gali pašalinti pieno gaminamą vandenilio peroksido junginį, todėl jį galima naudoti įvairių pieno produktų, pavyzdžiui, sūrio, gamybai.

Maža to, katalazė taip pat gali būti naudojama maisto pakuotėse, kad būtų išvengta oksidacijos proceso supakuotame maiste.

3. Kontaktinių lęšių valymo skystis

Katalazė taip pat kartais naudojama kontaktinių lęšių valymo produktuose. Kelių tipų kontaktiniai lęšiai, kurie laisvai parduodami rinkoje, buvo išvalyti vandenilio peroksido tirpalu.

Po valymo kontaktiniai lęšiai nuplaunami tirpalu, kuriame yra fermento katalazės, kad vandenilio peroksido junginys, pritvirtintas prie kontaktinių lęšių, galėtų būti suskaidytas (suskaidytas) prieš pakartotinį naudojimą.

4. Įmaišykite veido kaukių produktus

Fermentas katalazė naudojamas ne tik kaip kontaktinių lęšių valymo priemonė, bet ir grožio pasaulyje. Šis cheminis junginys dažnai naudojamas kaip sudedamųjų dalių mišinys keliuose veido kaukių gaminiuose.

Katalazės fermentų naudojimas kai kuriuose veido kaukių produktuose padeda padidinti viršutinio veido odos sluoksnio (epidermio) ląstelių aprūpinimą deguonimi. Deguonies prisotinimas paspartina veido odos ląstelių atsinaujinimą, kad veido oda taptų skaistesnė ir nenublukusi.

Sveikatos būklės, paveiktos fermento katalazės

1. Akatalazemija

Akatalazemija yra būklė, kurią sukelia per mažas fermento katalazės kiekis organizme. CAT genas yra atsakingas už katalazės fermento susidarymo instrukcijų teikimą, kai įvyksta CAT geno mutacija, sumažėja fermento susidarymas ir sumažėja jo kiekis organizme. Dėl to vandenilio peroksidas kaupiasi organizme ir sukelia įvairius audinių ar ląstelių pažeidimus.

Kai kuriems šia liga sergantiems žmonėms burnoje yra atvirų opų, dėl kurių miršta minkštieji audiniai (gangrena). Deja, dauguma žmonių nesuvokia, kad serga akatalazemija, nes ji paprastai nesukelia reikšmingų simptomų. Kartais simptomai yra panašūs į kitas ligas.

Tyrimai rodo, kad žmonėms, sergantiems akatalazemija, yra didesnė rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu nei tiems, kurie neserga šia liga. Mokslininkai įtaria, kad ši būklė gali būti ir kitų lėtinių ligų rizikos veiksnys.

Tačiau akatalemijos komplikacijos yra retos, nes daugeliu atvejų šią būklę galima valdyti išlaikant gerą burnos sveikatą.

2. Atsiranda žili plaukai

Žili plaukai, dar žinomi kaip balti plaukai, neatsiranda vien dėl senėjimo proceso. Tiesą sakant, žilų plaukų augimą gali sukelti mažas fermento katalazės kiekis organizme.

Tyrimai rodo, kad žilus plaukus sukelia biocheminė reakcija plaukų ląstelėse. Šis žilų plaukų procesas gali prasidėti, kai organizme sumažėja fermento katalazės lygis. Dėl šio fermento katalazės trūkumo vandenilio peroksido junginiai plaukuose negali suskaidyti.

Vandenilio peroksidas natūraliai gaminamas žmogaus organizme ir yra galingas oksidatorius ir baliklis. Na, o dėl vandenilio peroksido kaupimosi organizme plaukai tampa balti iš vidaus.

Taigi, žili plaukai priklauso ne tik pagyvenusiems žmonėms. Suaugusieji, paaugliai ar net vaikai gali turėti žilų plaukų, jei organizme sumažėja fermento katalazės tiekimas. Be to, paaugliai ir vaikai taip pat dažniau turi žilus plaukus, jei jie turi genetinių ar paveldimų veiksnių. Šie veiksniai yra negrįžtami, todėl jaunystėje galite turėti žilų plaukų.

3. Lėtinė neurologinė liga

Laisvųjų radikalų kaupimasis organizme dėl fermento katalazės ir kitų antioksidacinių fermentų sumažėjimo gali pakenkti ląstelių struktūroms, įskaitant lipidų (riebalų), baltymų ir DNR komponentus. Ši būklė paveikia ląstelės mitochondrijas, kurios yra energiją formuojančios ląstelės dalys.

Dėl to mitochondrijose esantys biocheminiai komponentai, tokie kaip baltymai, lipidai ir DNR, bus oksiduojami. Na, ši būklė vadinama oksidaciniu stresu.

Ekspertai įtaria, kad oksidacinio streso atsiradimas organizme gali sukelti įvairias lėtines neurologines ligas, tokias kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga, Hantingtono liga ir insultas.