Gyvenime kartais susiduri su daugybe dalykų, kurie tau netinka. Galite jaustis priversti tai padaryti arba kartais tam priešintis. Tai, žinoma, verčia jaustis nepatogiai. Na, o psichologijoje ši suirutė yra susijusi su pažinimo disonansu. Kas yra kognityvinis disonansas ir kas jį sukelia? Ar kas nors gali įveikti šią sumaištį?
Kas yra kognityvinis disonansas?
Kognityvinis disonansas yra situacija, nurodanti psichinį konfliktą, kuris atsiranda, kai žmogaus įsitikinimai, nuostatos ir elgesys nesutampa. Pavyzdžiui, rūkalius ir toliau rūko, nors žino, kad cigaretės kenkia jo sveikatai.
Dėl šios situacijos žmogus gali jaustis nepatogiai. Dėl to pasikeičia požiūris, įsitikinimai ar elgesys, siekiant sumažinti diskomfortą.
Kognityvinis disonansas yra viena įtakingiausių socialinės psichologijos teorijų. Šią teoriją 1957 metais pasiūlė Leonas Festingeris.
Remdamasis šia teorija, Festingeris parodo, kad kiekvienas turi vidinį potraukį išlaikyti visas nuostatas ir elgesį harmonijoje ir išvengti disharmonijos (disonanso). Kai atsiranda šis disonansas, kažkas turi pasikeisti, kad situacija būtų iš naujo.
Kokie požymiai rodo, kad kažkas patiria kognityvinį disonansą?
Kognityvinis disonansas neatsiranda automatiškai. Tai reiškia, kad ne visi pasikeis, kai yra priešingi įsitikinimai ir elgesys. Paprastai žmogus turi suvokti, kad jame jaučiamas diskomfortas dėl atsirandančio nenuoseklumo, todėl atlikite šiuos pakeitimus.
Šis nemalonus jausmas gali būti nerimo, gėdos arba kaltės ir apgailestavimo jausmas. Šie jausmai taip pat gali turėti įtakos žmogaus elgesiui, mintims, sprendimams, požiūriui ir psichinei sveikatai.
Toliau pateikiami keli požymiai, rodantys, kad kažkas patiria pažinimo disonansą:
- Jaučiate nerimą prieš ką nors darydami ar priimdami sprendimą.
- Bandymas pateisinti arba racionalizuoti priimtą sprendimą ar veiksmą.
- Jaučiate gėdą dėl savo veiksmų ar polinkio juos slėpti.
- Jautiesi kaltas arba gailisi dėl kažko, ką padarei.
- Vengti pokalbių tam tikromis temomis ar naujos informacijos, kuri prieštarauja įsitikinimams.
- Daryti ką nors dėl socialinio spaudimo, net jei to nenorite.
- Nepaisykite informacijos, kuri sukelia disonansą.
Kas sukelia kognityvinį disonansą?
Yra keletas sąlygų, kurios gali sukelti pažintinį disonansą asmeniui, būtent:
1. Kitų spaudimas
Disonansas dažnai atsiranda dėl kitų žmonių ar partijų prievartos ar spaudimo. Tai dažnai atsitinka mokykloje, darbe ar socialinėse situacijose. Pavyzdžiui, padarykite ką nors biure, kas ne prie širdies, kad jūsų neatleistų viršininkas.
2. Sprendimų priėmimas
Sprendimo priėmimas iš dviejų pasirinkimų dažnai sukelia disonansą, nes abu yra vienodai patrauklūs. Šio kognityvinio disonanso pavyzdys yra tada, kai turite nuspręsti, ar priimti darbą gražioje vietovėje, ar atsisakyti darbo, kad liktų šalia savo šeimos. Jei pasirinkote, ieškosite argumentų, patvirtinančių, kad nepriėmėte neteisingo sprendimo.
3. Pastangos siekti tikslų
Disonansas gali atsirasti, jei labai stengiatės pasiekti tikslą ir tada jį vertinate neigiamai. Pavyzdžiui, gali prireikti metų, kol pasieksite tikslą. Tada supranti, kad šis laikas per ilgas tik tam vienam tikslui.
Siekdami išvengti šio disonanso, įsitikinkite, kad nešvaistote laiko ir manote, kad praleistas laikas yra tikrai labai smagus.
Kaip susidoroti su kognityviniu disonansu?
Kognityvinis disonansas dažnai sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, kaltės jausmą, gėdą ir polinkį į stresą. Todėl turite imtis veiksmų, kad sumažintumėte disonansą ir atsikratytumėte kaltės, streso, gėdos jausmo ir kitų nemalonių jausmų.
Štai kaip tai galite padaryti:
1. Įsitikinimų keitimas
Galite pakeisti savo įsitikinimus, kad sumažintumėte kylančius nepatogius disonanso jausmus. Tačiau tai padaryti nėra lengva. Priežastis ta, kad jums gali būti sunku pakeisti tai, kuo visada tikėjote.
2. Naujų įsitikinimų įtraukimas
Naujos informacijos ar įsitikinimų pridėjimas gali padėti įveikti pažinimo disonansą. Pavyzdžiui, manote, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, bet vis tiek rūkote. Norėdami sumažinti disonanso sukeltą nemalonų jausmą, pridėkite naujos susijusios informacijos, pavyzdžiui, „nėra tyrimų, galinčių įrodyti, kad rūkymas gali sukelti plaučių vėžį“.
3. Pagrįskite veiksmą
Kitas būdas sumažinti disonansą – pateisinti savo sprendimus ar veiksmus. Pavyzdžiui, hipertenzija sergantis žmogus žino, kad sūraus maisto valgymas nėra naudingas jo sveikatai, bet vis tiek valgo. Tačiau jis tvirtina, kad reguliariai mankštinasi ir vis dar valgo daržoves bei vaisius, kad tai subalansuotų.
Kognityvinio disonanso pavyzdžiai kasdieniame gyvenime
Pasak Amerikos psichologų asociacijos, Festingeris šią teoriją paaiškina pavyzdžiu, kuris pasitaiko kasdieniame gyvenime. Vienas iš jų – rūkantiems pasireiškiantis kognityvinis disonansas.
Festingeris toliau paaiškino, kad rūkalius, žinantis, kad rūkymas kenkia sveikatai, patiria disonansą. Priežastis ta, kad jis vis dar rūko, nors žino, kad toks veiksmas nėra naudingas jo sveikatai.
Dėl šio nenuoseklumo jis keičia savo elgesį, pavyzdžiui, mesti rūkyti, kad atitiktų savo įsitikinimus. Tačiau jis taip pat gali pakeisti savo mąstymą, kad cigaretės yra nekenksmingos, arba ieškoti teigiamo rūkymo poveikio, pavyzdžiui, manyti, kad rūkymas gali sumažinti stresą ir užkirsti kelią svorio augimui.
Kitas kognityvinio disonanso pavyzdys yra mėsos valgymas. Tai gali sukelti disonansą, nes mėsos valgymas neatitinka gyvūnų priežiūros. Norėdami pašalinti šį disonansą, žmogus, valgantis mėsą, sumažina savo rūpestį gyvūnais. Ši situacija dažnai vadinama mėsos paradoksas.