Grybai jau seniai vartojami tiek maistui, tiek tam tikrų vaistų gamybai, nes šiame augale išties gausu maistinių medžiagų. Tačiau grybavimas ne visada naudingas organizmui, nes kai kurie grybai yra nuodingi. Norėdami sužinoti daugiau apie grybų naudą sveikatai ir galimą riziką, peržiūrėkite šią apžvalgą.
Grybų maistinė sudėtis
Grybai yra augalai, kurie gali gyventi gamtoje ir auginami. Šis augalas dažnai geidžiamas kaip dietinis maistas, jį nesunku paruošti ir kaip šviežią maistą, ir kaip konservuotą maistą. Dažniausiai vartojami grybai yra baltieji grybai arba shitake grybai.
„Health Line“ teigimu, grybai turi mažai kalorijų, tačiau juose gausu baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Be to, grybuose taip pat yra antioksidantų, seleno ir polisacharidų bei vitamino D2 (ergokalciferolio).
Grybų nauda sveikatai
1. Grybai gali sustiprinti imuninę sistemą
Tradicinėje kinų medicinoje šitake grybai naudojami vaistams nuo peršalimo gaminti. Keletas tyrimų taip pat parodė, kad šitako grybų ekstraktas gali kovoti su virusais ir padidinti organizmo atsparumą bakterijų ar grybelių sukeliamoms infekcijoms.
Tada šitake ir austrių grybuose yra beta-gliukano, polisacharido, kuris padeda stiprinti imuninę sistemą. Vieno tyrimo metu 52 žmonės, kurie valgydavo vieną ar du džiovintus grybus per mėnesį, pagerino savo imuninę funkciją ir sumažino uždegimo riziką.
2. Slopinti vėžinių ląstelių augimą
Grybuose gausu antioksidantų, kurie išvalo organizmą nuo laisvųjų radikalų. Laisvieji radikalai organizme gali sukelti vėžį. Grybuose esantis beta gliukanas taip pat naudojamas kaip chemoterapinis gydymas arba spindulinė terapija.
Nors beta gliukanas nežudo vėžio ląstelių, jis padeda stiprinti imuninę sistemą ir taip slopina vėžio ląstelių augimą. Be to, beta gliukanas taip pat įveikia šalutinį pykinimo poveikį dėl chemoterapijos ar spindulinės terapijos.
Tada penkiuose tyrimuose, kuriuose buvo analizuojami 650 skrandžio vėžiu sergančių pacientų, kurie chemoterapijos metu vartojo lentinaną (vieną iš grybų sudedamųjų dalių), nustatyta, kad lentinanas pagerino jų sveikatą. Taip pat įrodyta, kad grybuose esantis vitaminas D užkerta kelią vėžinių ląstelių augimui, o grybų folatai taip pat atlieka svarbų vaidmenį DNR sintezėje ir atstatyme, taip užkertant kelią vėžio ląstelių susidarymui dėl DNR mutacijų.
Deja, šio grybo nauda gali turėti įtakos ne visiems vėžiu sergantiems pacientams.
3. Aukšto cholesterolio kiekio mažinimas
Grybuose esantis beta-gliukano, eritadenino ir chitozano kiekis taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo nutukę žmonės, kurie laikėsi dietos su grybais. Rezultatai parodė, kad mėsą pakeitus grybais 3 kartus per savaitę, DTL (gerasis cholesterolis) gali padidėti 8 proc., sumažinti trigliceridų kiekį 15 proc., o kūno svorį – 3,6 proc.
4. Sveika širdžiai
Grybuose esančios skaidulos, kalis ir vitaminas C padeda palaikyti kraujospūdį ir cholesterolį, taip sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų bei hipertenzijos riziką.
Rizika ir pavojai, kurie gali kilti valgant grybus
Ne visi grybai yra saugūs vartoti. Yra keletas rūšių grybų, kuriuose yra toksinų ir kurie gali pakenkti organizmui. Kai kurie galimi žalingi šių grybų padariniai, kai jie vartojami, yra tokie.
1. Apsinuodijimas
Vartojant užterštus grybus galima apsinuodyti Camplylobacter jejuni, ty bakterijos, kurios gali atsirasti ant grybelių. Live Strong, Al Wagner ir Teksaso žemės ūkio ir mechanikos koledžo pranešimais, šis apsinuodijimas sukelia pykinimą, viduriavimą arba skrandžio spazmus.
Laukinių grybų, tokių kaip amanitas ir rudieji grybai, valgymas gali sukelti mirtį. Tyrimas taip pat parodė, kad kai kuriuose laukiniuose grybuose yra sunkiųjų metalų ir kenksmingų cheminių medžiagų.
2. Padidinti įvairių ligų riziką
Grybuose esantis beta gliukanas išties gali užkirsti kelią įvairioms ligoms. Tačiau beta gliukano perteklius organizme padidins riziką susirgti vilklige, astma, reumatu ir išsėtine skleroze. Tačiau iki šiol tyrimai nepadarė išvados, kiek beta gliukano kiekis gali sukelti šias ligas.
Tikėtina, kad pramoninėse zonose augančiuose grybuose yra arseno, kuris savo ruožtu gali padidinti vėžį.
3. Psichozė
Pasak Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto, vienas iš grybų, būtent psilocibinas (stebuklingasis grybas), gali sukelti haliucinacijas, neracionalų elgesį, iškreiptą vaizdo ar garso suvokimą, atitolimą nuo kitų žmonių ir aplinkos.
Psichiniai pokyčiai, atsirandantys po 20 minučių vartojimo, o poveikis gali trukti iki šešių valandų. Be to, šių grybų vartojimas gali sukelti raumenų silpnumą, mieguistumą, pykinimą, vėmimą ir ataksiją (kūno funkcijų kontrolės praradimą).
4. Alergijos
Kai kurių grybų gaminamos sporos tam tikriems žmonėms gali sukelti ypatingas alergines reakcijas. Sporos išskrenda į orą drėgnoje aplinkoje. Jei užuos alergiški žmonės, pelėsių sporos sukels kvėpavimo takų infekcijas, astmą ar plaučius.
Tam, kad išvengtumėte blogo grybų poveikio, valgykite tik tuos grybus, kurie parduodami patikimose vietose. Neatsargiai nevalgykite grybų, kurie auga jūsų namų aplinkoje ar būdami stovyklavimas sode ar miške. Venkite valgyti grybų, kurių rūšies nežinote. Tada įsitikinkite, kad grybų apdorojimas atliktas tinkamai (nuplautas ir iškeptas).