Štai kaip sužinoti akių minusą arba ne patį tiksliausią

Akių sveikata yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuo turite pasirūpinti. Norint užtikrinti, kad jūsų regėjimas visada būtų normalus ir tinkamai veiktų, patartina reguliariai tikrintis akis.

Kada turėčiau pasitikrinti akis?

Pradėjus jausti, kad kažkas negerai su regėjimu, vienintelis būdas – kreiptis į oftalmologą, kad išsiaiškintų akių sveikatos būklę.

Simptomai, kurie dažnai atsiranda akyje, yra tokie platūs, kad vienintelis būdas tiksliai sužinoti, kokia yra problema, yra atlikti išsamų tyrimą arba išsamų akių gydytojo patikrinimą.

Štai keletas bendrų simptomų, rodančių, kad jūsų akys pradeda turėti problemų:

  • Neryškios arba neryškios akys
  • Sunku pamatyti naktį
  • Sunku priprasti žiūrėti nuo tamsos iki šviesos
  • Neryškios akys žiūrint į kompiuterio ekraną
  • Akių įtempimas
  • Nuolat svaigsta galva
  • Šešėlių matymas
  • Banguotas matymas
  • Matyti aureolę
  • Skaudančios akys
  • Yra spaudimas akims

Pirmiau minėti simptomai gali rodyti jūsų regėjimo sutrikimą, pradedant nuo minuso (trumparegystė), pliuso (hipermetropija), cilindrinių (astigmatizmo) akių iki rimtesnių akių problemų, tokių kaip katarakta ir glaukoma.

Jei neturite simptomų, turite reguliariai tikrinti akis

Pasirodo, visapusiškas akių tyrimas atliekamas ne tik tada, kai jau jaučiate simptomus. Priežastis ta, kad kai kurios akių sveikatos problemos jau gali būti, bet jūs nepajutote jokių simptomų.

Todėl, nepaisant to, ar yra simptomų, ar ne, labai rekomenduojama reguliariai tikrintis akių sveikatą. Pasak Mayo klinikos, čia yra tinkamas laikas atlikti akių tyrimą, atsižvelgiant į jūsų amžių:

  • Mažylis: iki 3 metų ir 3–5 metų stebėjimui
  • Vaikams ir paaugliams: prieš einant į 1 pradinės mokyklos klasę ir kartą per 1-2 metus atliekant įprastinius patikrinimus
  • 20-30 metų: kartą per 5-10 metų
  • 40-54 metų amžiaus: kartą per 2-4 metus
  • 55–64 metų amžiaus: kartą per 1–3 metus
  • 65 metų ir vyresni: kartą per 1-2 metus

Reguliarūs akių tyrimai taip pat privalomi, jei turite toliau nurodytų rizikos veiksnių, net jei nejaučiate jokių rimtų regėjimo problemų simptomų:

  • Nešioti akinius ar kontaktinius lęšius
  • Jūsų šeimoje yra buvę akių ligų ar regėjimo praradimo
  • Sergate lėtinėmis ligomis, kurios gali sukelti akių problemų, pavyzdžiui, diabetu
  • Vaistų, kurie gali sukelti šalutinį poveikį akims, vartojimas

Akių tyrimo procesą atliekantis medicinos personalas

Paprastai akių tyrimo testus atlieka 3 skirtingi medicinos personalo tipai. Štai paaiškinimas:

oftalmologija

Oftalmologas yra oftalmologo terminas. Šiame lygyje gydytojai specialistai gali suteikti visapusišką akių priežiūrą ir gydymą, pradedant nuo pilno akių patikrinimo, akinių lęšių skyrimo, sunkių akių ligų diagnozavimo ir gydymo bei akių operacijų.

Optometristas

Optometristas – tai optometrijos srities ekspertų, tokių kaip akių apžiūros, akinių lęšių skyrimo ir dažnesnių akių ligų diagnozavimo, terminas. Jei turite rimtesnę akių problemą arba jums reikia akių operacijos, optometristas nukreips jus pas oftalmologą.

Optimistas

Optometristai arba optometristai atlieka savo vaidmenį gaminant akinius arba ruošiant kontaktinius lęšius pagal oftalmologo išrašytą receptą. Skirtingai nei minėti ekspertai, optisien negali atlikti akies tyrimo ar diagnozės.

Kokie yra akių egzaminų tipai?

Prieš atlikdamas akių patikrinimą, gydytojas pirmiausia paklaus jūsų ir jūsų šeimos ligos istorijos, šiuo metu vartojamų vaistų ir akinių ar kontaktinių lęšių, kuriuos šiuo metu nešiojate. Po to jums bus atlikta daugybė tyrimų, kurie paprastai trunka apie 45–90 minučių.

Akių tyrimai paprastai nesukelia jokio diskomforto ar skausmo. Atliekant tam tikrus tyrimus, jums gali būti suteiktas anestetikas, todėl nejaučiate įrangos, kurią gydytojas naudoja tyrimui.

Štai keletas dažniausiai atliekamų akių testų tipų:

1. Akių fizinės apžiūros testas

Tai pats elementariausias tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokie yra jūsų akių skundai ar simptomai. Gydytojas atliks tyrimą naudodamas plyšinė lempa arba šviesos mikroskopu.

Naudodamas šį įrankį gydytojas gali aiškiai apžiūrėti priekinę akies dalį, pradedant nuo vokų, blakstienų, ragenos, rainelės, skleros ir akies lęšiuko.

Na, o jei reikia apžiūrėti gilesnes akies vietas, gydytojas atliks oftalmoskopiją arba dugno apžiūrą – tai jūsų akies tinklainės tyrimas. Oftalmoskopu gydytojai gali matyti akies tinklainę, akies nervinį centrą ir gyslainę (tinklainės kraujagyslių sluoksnį).

Paprastai prieš oftalmoskopiją gydytojas skiria akių lašus. Šie lašai naudojami akių vyzdžiams išplėsti.

2. Regėjimo aštrumo testas

Regėjimo aštrumo testas arba akių refrakcija atliekamas norint patikrinti jūsų akių ryškumą matant. Šis testas taip pat žinomas kaip akių regėjimo testas arba labiau žinomas kaip minuso akių testas.

Paprastai atliekant šį testą galima nustatyti regėjimo sutrikimus, tokius kaip minusinės ir pliusinės akys. Gydytojas arba medicinos komanda patikrins jūsų regėjimo aštrumą naudodamas Snellen kortelę arba Snellen diagramą. Kortelė susideda iš įvairaus dydžio raidžių ir skaičių. Šis minusinis akių testas yra plačiai prieinamas įvairiose akių klinikose ir optikos prekių parduotuvėse.

Paprastai, atlikęs akių tyrimą naudojant Snellen kortelę ir specialius akinius, gydytojas gali nustatyti, ar jūsų akis yra minusinė, ar ne. Atlikęs šį akių tyrimą, gydytojas paskirs Jūsų poreikius atitinkančius akinius ar kontaktinius lęšius.

3. Akių raumenų judesių testas

Šis testas paprastai atliekamas norint ištirti raumenis, kurie kontroliuoja jūsų akies obuolio judėjimą. Atlikdamas šį testą, gydytojas patikrins jūsų akių judesius rašikliu arba mažu žibintuvėliu, tada pamatys, kaip jūsų akys seka objektą.

Atlikęs šį tyrimą, gydytojas gali išsiaiškinti, ar jūsų akyse nėra raumenų silpnumo ar prastos raumenų koordinacijos.

4. Regėjimo lauko patikrinimas

Regėjimo lauko testu arba perimetrija siekiama išsiaiškinti, koks platus yra jūsų matymo laukas, nejudinant akių obuolių. Atlikę šį testą galite sužinoti, ar jūsų akies pusė yra silpnaregė.

Šis testas paprastai atliekamas gydytojui paprašius užmerkti vieną akį ir sutelkti dėmesį į vieną tašką. Po to gydytojas perkels daiktą ar ranką į įvairias puses. Turėtumėte pasakyti gydytojui, jei pastebėjote bet kokį jo rankos judesį. Apžiūros metu negalima judinti galvos ar akių obuolių.

5. Spalvų aklumo testas

Kartais žmogus nesuvokia, ar turi daltonizmo būseną. Todėl šis testas būtinas norint išsiaiškinti, ar matote tam tikrą spalvą, ar ne.

Daltonizmo testų yra įvairių, tačiau labiausiai paplitęs yra Ishihara testas, kuriame naudojamas vaizdas, susidedantis iš įvairių spalvų taškų. Šiame teste gydytojas paprašys perskaityti skaičius arba paveikslėlius tarp spalvotų taškų.

6. Akies obuolio slėgio patikrinimas

Šis testas, vadinamas tonometrija, skirtas išmatuoti akies obuolio spaudimą. Paprastai šis tyrimas atliekamas kaip glaukomos tyrimo dalis. Tonometrija gali būti atliekama dviem būdais: aplanacine ir nekontaktine tonometrija.

Taikydamas aplikacijos metodą, gydytojas naudoja įrankį, vadinamą tonometru, kuris švelniai palies jūsų ragenos paviršių. Jūs nejausite jokio skausmo, nes paprastai pirmiausia jums skiriamas anestetikas.

Tuo tarpu bekontaktis metodas atliekamas skleidžiant oro pūtimą akies spaudimui matuoti. Šio tipo tonometrijos testui nereikia jokio instrumento liesti akį, todėl nereikia raminti.

Na, o akių sveikatai patikrinti atliekami įvairūs tyrimai. Reguliariai tikrinkite akis, kad išvengtumėte nepageidaujamų akių sutrikimų ar ligų.