Niekas nežino, kada ir kaip ateis mirtis. Bet tikrai visi galiausiai mirs. Natūralu buvo šiek tiek bijoti mirti, nes niekas nežinojo apie ateitį. Nenatūralu jausti taip labai mirties baimę, kad patiriate stresą ir užsidarote, kad nesusižeistumėte ar nesusirgtumėte.
Tanatofobija, kai žmogus labai bijo mirties
Natūralu nerimauti dėl sveikatos. Taip išmoksite geriau pasirūpinti savimi – valgydami sveiką maistą, reguliariai mankštindamiesi ir atidžiau vykdydami savo veiklą, kad nesusižeistumėte.
Susirūpinimas savo saugumu taip pat padeda atsižvelgti į kiekvieną žingsnį, kurį turite žengti gyvenime, ir pasiruošti blogiausiam įmanomam scenarijui, pavyzdžiui, susidūrus su stichine nelaime.
Taip pat sielvarto ir liūdesio jausmai, kurie užklupo širdį po to, kai juos amžiams paliko artimieji. Sielvartas moko jus tapti brandesniu ir kietesniu žmogumi, kad galėtumėte susitaikyti su gyvenimu.
Nepaisant to, nedaugelis žmonių šiame pasaulyje gali jausti labai stiprią mirties ar paties mirties proceso baimę. Ši nenatūrali baimė žinoma kaip tanatofobija, dar žinoma kaip mirties fobija.
Tanatofobijos oficialiai nepripažįsta Amerikos psichiatrų asociacija kaip psichologinis sutrikimas. Nepaisant to, stresas ir stiprus nerimas, dėl kurio jis gali kilti, dažnai yra susijęs su generalizuotu nerimo sutrikimu.
Lavono iliustracija PHOTO/SHUTTERSTOCK Kodėl kai kurie žmonės taip bijo mirties?
Fobija yra psichologinis sutrikimas, kuriam būdinga didžiulė ir nepagrįsta baimė. Skirtingai nuo baimės apskritai, fobija dažniausiai yra susijusi su vienu konkrečiu dalyku.
Be to, įprastos baimės paprastai būna trumpalaikės ir gali nuslūgti, kai tik paleidžiamas veiksnys. Skirtingai nuo fobijos. Galbūt žinote ir suprasite, kad jūsų baimės yra nepagrįstos, bet vis tiek negalite suvaldyti tų jausmų.
Tiksliai nežinoma, kas sukelia fobiją. Tačiau pernelyg didelę mirties baimę gali sukelti tam tikri veiksniai. Pavyzdžiui, traumuojanti praeities patirtis. Asmuo gali patirti didžiulę mirties baimę, jei yra patyręs gyvybei pavojingą ar artimą mirtį situaciją, pavyzdžiui, stichinę nelaimę, nelaimingą atsitikimą ar ligą – tiek jam pačiam, tiek artimiausiems.
Tanatofobiją taip pat gali sukelti religiniai veiksniai. Beveik visi religiniai mokymai turi mokyti apie gyvenimą po mirties, pavyzdžiui, apie gyvenimą danguje ir pragare. Kai kurie tanatofobija sergantys žmonės per daug nerimauja dėl gyvenimo po mirties, nežinodami, kas tada nutiks.
Kokie yra tanatofobijos rizikos veiksniai?
Jauniems suaugusiesiems gresia didesnė tanatofobija nei vyresnio amžiaus žmonėms. Per didelis nerimas dėl mirties dažniausiai pradeda pasireikšti sulaukus 20 metų. Moterims ši didžiulė baimė gali tęstis ir sulaukus 50 metų.
Be to, žmonės, turintys daug rimtų sveikatos problemų, taip pat dažniau patiria pernelyg didelį nerimą dėl savo gyvenimo ateities.
Kokie požymiai rodo, kad žmonės per daug bijo mirties?
Kaip ir kitų fobijų atveju, tanatofobijos požymiai ir simptomai pasireiškia ne visą laiką. Požymius galite pastebėti tik tada, kai pradėsite galvoti apie savo ar jūsų artimųjų mirtį. Tiesą sakant, net pagalvojus apie fobijos sukėlėją galite patirti didelį stresą ir išlieti šaltą prakaitą.
Dažniausi šios psichologinės būklės simptomai yra šie:
- Dažni panikos priepuoliai
- Jausmas labai labai neramus
- Apsvaigęs
- Prakaitavimas
- Nereguliarus širdies plakimas
- pykina
- Pilvo skausmas
- Jautrumas karštai ar šaltai temperatūrai
Be fizinių simptomų, tanatofobija taip pat gali sukelti emocinius simptomus, tokius kaip:
- Uždarykite save nuo aplinkos
- Ilgą laiką venkite draugų ir šeimos narių
- Piktas
- Per daug liūdna
- Lengvai įsižeidžia
- Jaučiuosi kaltas
- Nuolatinis nerimas
Ar galima ką nors padaryti norint įveikti tanatofobiją?
Tanatofobijos gydymo tikslas yra sumažinti pernelyg didelę baimę ir nerimą dėl mirties. Terapija gali apimti konsultacijas su psichologu, kognityvinę elgesio terapiją (CBT), atsipalaidavimo metodus nerimui malšinti ir receptinių vaistų vartojimą, jei manoma, kad tai būtina.
Taip pat galite taikyti fobijos terapijos derinį iš kai kurių iš aukščiau išvardytų variantų. Norėdami sužinoti, koks gydymas tinka jūsų būklei, pasitarkite su gydytoju.