Rūgštus lietus yra natūralus reiškinys, kuris turi įtakos ne tik aplinkai, bet ir jūsų sveikatai. Taigi, kodėl šis gamtos reiškinys gali įvykti? Nagi, sužinokite visą šią informaciją.
Kas yra rūgštus lietus?
Rūgštus lietus yra natūralus reiškinys, atsirandantis dėl per didelės oro taršos. Dėl šio reiškinio rūgštis nukrenta iš atmosferos į žemę.
Svarbu žinoti, kad rūgštus lietus ne visada yra lietus, kuris iškrenta vandens lašelių pavidalu. Šis gamtos reiškinys taip pat gali pasireikšti kaip rūkas, kruša, sniegas ir netgi dujos bei dulkės, kuriose yra rūgšties.
Rūgštus lietus, kuris iškrenta rūko, krušos ar sniego pavidalu, vadinamas šlapiuoju nuosėdomis. Tuo tarpu rūgštus lietus dulkių, dujų ir kitų kietųjų dalelių pavidalu vadinamas sausu nusodinimu.
Apskritai rūgštus lietus vartojamas apibūdinti visoms rūgštinėms medžiagoms, kurios patenka į žemę, nesvarbu, ar ji šlapia, ar sausa.
Kiek rūgštus yra rūgštus lietus?
Medžiagos rūgštingumo lygį galima išmatuoti naudojant skalę, vadinamą pH skale. PH skalė svyruoja nuo 0 iki 14. Rūgščiausia skalė yra 0, o šarmingiausia – 14. Kažkas, kurio pH vertė yra 7, vadinama neutraliu, o tai reiškia, kad ji nėra nei rūgštinė, nei šarminė.
Rūgštaus lietaus pH vertė yra mažesnė nei 5. Tiesą sakant, idealiu atveju normalaus lietaus vandens pH yra 5–6. Kuo medžiaga rūgštesnė, tuo žalingesnis bus jos poveikis.
Nors įprastas lietaus vanduo yra palyginti silpnai rūgštus, ši būklė nėra tokia pavojinga kaip rūgštus lietus. Įprastas lietaus vanduo pasižymi rūgštinėmis savybėmis dėl anglies dioksido (CO2) buvimo ore. Šis anglies dioksidas reaguoja su vandeniu, sudarydamas silpną anglies rūgštį.
Silpnos anglies rūgšties kiekis lietaus vandenyje vis dar laikomas normaliu, nes šios rūšies rūgštis gali padėti ištirpinti dirvožemio mineralus, reikalingus gyviems daiktams.
Kas sukelia rūgštų lietų?
Šį gamtos reiškinį sukelia oro tarša, kurią gali sukelti žmogaus ir gamtos veikla. Sieros dioksidas (SO2) ir azoto dioksidas (NOx) yra pagrindiniai cheminiai junginiai, sukeliantys rūgštų lietų susidarymą.
Tada du junginiai reaguoja su vandeniu, deguonimi ir kitomis cheminėmis medžiagomis, sudarydami sieros ir azoto rūgšties tirpalus, kurie yra labai rūgštūs teršalai. Na, šis teršalas žinomas kaip rūgštus lietus.
Vulkaninė veikla iš ugnikalnių, gamyklų ir automobilių dūmai, anglimi kūrenamos elektrinės, metalo lydymas, naftos deginimas – visa tai į orą išskiria SO2 ir NO2, o tai savo ruožtu sukelia šį gamtos reiškinį.
Bloga žinia ta, kad daugumą rūgščių lietų sukeliančių veiksnių sukelia įvairi žmogaus veikla. Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmonės į orą išmetė daug cheminių atliekų. Šios cheminės medžiagos to nesuvokdamos pakeitė dujų mišinį atmosferoje ir sukėlė rūgštų lietų.
Koks yra rūgštaus lietaus poveikis?
Rūgštus lietus gali sukelti įvairių problemų. Šis gamtos reiškinys turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir aplinkai. Taip, kenksmingus cheminius junginius vėjas gali nešti ir perkelti iš vienos šalies į kitą, net iš vieno žemyno į kitą.
Poveikis sveikatai
Mažos dalelės, susidarančios rūgštaus lietaus, pavyzdžiui, sieros dioksidas ir azoto dioksidas, įkvėptos gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip astma ar bronchitas. Žmonėms, kurie jau sirgo šia liga, šis natūralus reiškinys gali sukelti atkrytį ar net pabloginti esamus simptomus.
Be to, šis natūralus reiškinys taip pat gali sukelti negrįžtamą plaučių pažeidimą, jei ilgą laiką esate veikiamas per daug rūgšties dalelių.
Poveikis aplinkai
1. Miškas
Į dirvą prasiskverbęs lietaus vanduo gali ištirpinti pagrindines maistines medžiagas, reikalingas medžių augimui ir vystymuisi. Šis reiškinys taip pat sukelia kenksmingų medžiagų, tokių kaip aliuminis, išsiskyrimą į dirvą, taip pat pašalina vaškinį apsauginį sluoksnį nuo lapų.
Dėl to lapai negali tinkamai fotosintezuoti. Šie įvairūs dalykai ne tik kenkia medžiams, bet ir naikina miško ekosistemą.
2. Vandenys
Šis reiškinys gali turėti įtakos ir vandens buveinėms. Būtent šiose vandens buveinėse rūgštaus lietaus poveikis jaučiamas ryškiausiai.
Ežerai ir upės, užteršti rūgščių lietumi, gali sukelti įvairių vandens biotos rūšių žūtį, nes negali išgyventi rūgščioje aplinkoje.
Jei vandenyje esančios rūšys miršta, tai tikrai paveiks kitų gyvų būtybių, įskaitant ne vandens rūšis, pavyzdžiui, paukščius, mitybos grandinę.
3. Žala pastatams
Rūgštus lietus taip pat gali pakenkti daugeliui objektų, įskaitant pastatus, statulas, paminklus ir transporto priemones. Dėl šio reiškinio pagamintos cheminės medžiagos gali sukelti koroziją, dar vadinamą metalinių objektų rūdijimu. Metalas, kuris patiria koroziją, taps trapesnis ir akytas.
Jei koroziją patiria viešieji objektai, pavyzdžiui, geležiniai tiltai, tai tikrai bus pavojinga. Akmens pastatuose dėl korozijos uola gali atrodyti susidėvėjusi ir pažeista.
Ar galima išvengti rūgščių lietaus?
Geros žinios yra tai, kad šio gamtos reiškinio galima išvengti protingai naudojant elektros energiją. Rinkitės energiją taupančius buitinius prietaisus. Be to, išjunkite buitinius prietaisus, kurie naudoja elektrą, kai jie nenaudojami. Kuo mažiau elektros sunaudosite namuose, tuo mažiau bus gaminama elektros energija.
Nuo šiol pabandykite persėsti į viešąjį transportą, jei norite keliauti. Galite naudoti angkot, autobusų, KRL arba internetinius motociklų taksi. Užuot tekę išleisti pinigus degalams ir energijai vairuoti savo automobilį, verčiau imkitės išmintingų žingsnių, naudingų ne tik jums, bet ir daugeliui žmonių.
Dar geriau, jei pasirinksite važiuoti dviračiu arba pėsčiomis, jei atstumas nėra per didelis.